Karas vaiko akimis
Gal būt tada jau buvo 1944 metai. Bėgdami su savo neperskiriamu draugu Aliku, pamatėme laukais atbėgančius tarybinius kareivius… Prisimenu ir kelionę į namus. Savo arklio neturėjom, vežė mus dvikinkiais ratais kaimynas A.Katakinas. Aš įsitaisiau ant mantos gulomis, kiti sėdėjo ratuose. Iš paskos bindzeno prie vežimo pririštos dvi mūsų karvės. Pažadino jau gimtajame kieme Daubiškiuose, Pilnas kiemas prigriozdintas zenitinės artilerijos pabūklų, namuose šeimininkauja rusų kareiviai. Mums užleido vieną kambarį, kituose dviejuose buvo įsitaisęs kareiviškos virtuvės personalas…
Karo meto epizodai atmintin sugrįžta, kaip nutrūkusio vaikystės filmo kadrai…
Igoris Jaroševas rašo sausio 13 d. „Vienybėje