Publicistika

Nenoriu pykti. Savęs neįveikiu

Nenoriu pykti, bet signalas iš smegenų atsako: jeigu taikstysies su nesąmonėmis ir tylėsi, išduosi pagrindinį geros moralinės savijautos principą – nebegerbsi savęs. Paskutinis lašas buvo   lenkų frakcijos pasiūlymas, kurį mėginama prastumti ne pirmą kartą – uždrausti abortus. Ar taip galėtų būti valstybėje, kuri abiem rankomis teigia pritarianti lygioms teisėms, sako kovojanti prieš patyčias ir gerbianti visų lyčių ir rasių piliečius? Už ką abortų draudimo įstatymą remiantys Seimo vyrai taip nekenčia moterų dar galiu spėlioti. Man atgrasūs motyvai, drausiantys apsispręsti – gimdyti ar ne.  Kai kam labai norisi sugrįžti į baudžiavos laikus, bet jei taip mąstoma – iš baudžiavos neištrūkome.. .Ir kokius gi motyvus girdžiu: promočiutės mūsų šieno kupetose gimdė, po penkis ar dešimt vaikų augino. Ar kas paklausė anų laikų moterų, ką šios būtų darę, jei būtų galėję rinktis, jei anoji medicina būtų buvusi tokia kaip šiandien? Mano močiutė pagimdė 11 vaikų, užaugo devyni. Pasakodama savo gyvenimo istoriją yra sakiusi: daug vaikų Dievas duodavo, kad reikalui esant kelis atimti galėtų… Ir negąsdinkite moterų Dievo bausmėm. Nejau mažesnė nuodėmė iš vyro pusės yra neauginti, atsižadėti vaiko? Moralė yra kietesnis dalykas už įstatymą. Įstatymas negali įlįsti į širdį ir mintis, graužti iš vidaus, o moralė gali. Pinigai uždirbami, o moralės užsidirbti neįmanoma …

Roma JONIKIENĖ rašo balandžio 14 dienos numeryje