Rugsėjo 23-oji – Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Paskutinis Klykolių žydų atodūsis
Dar protėvių pastebėta, jog savi marškiniai arčiau kūno. Ir tautoms bei valstybėms panašiai: jei yra dėl ko – didžiuojamės, jei turėtume smerkti save – sukame kalbą į šoną. Deja, bet viena iš temų, kuriomis Lietuvoje nenorima diskutuoti, yra kruvinas žydų genocidas hitlerinės okupacijos metu. Žydų bendruomenės tuomet buvo naikinamos tiek pačioje Vokietijoje, tiek ir daugelyje Vokietijos okupuotų valstybių, tad sausio 27-oji, kai Lenkijoje buvo išvaduotas Aušvico (Osvencimo) mirties fabrikas, paskelbta Tarptautine holokausto aukų atminimo diena. Lietuvoje daugiatūkstantinės žydų aukos minimos rugsėjo 23 dieną. Tą 1943 m. rudens dieną Vilniuje buvo sunaikintas žydų getas ir praktiškai baigtos žydų skerdynės.
Akmenės rajono visuomenei minėti holokaustą ir jo aukas problemiška, nes dabartiniame Akmenės rajone teritorijoje gyvenę žydai 1941 metų vasarą buvo išvaryti į Mažeikius bei Žagarę ir ten žvėriškai sunaikinti. Tūkstančius priglaudusiuose kapuose juk neatsirinksi, kas ir iš kur kilęs. Bet nereikėtų painioti holokausto aukų ir buvusių šio krašto gyventojų, besiilsinčių senose žydų kapinaitėse.
Viena iš sunaikintųjų buvo Klykolių žydų bendruomenė. Gal kad anapus Vadaksties buvo Kuršo gubernija, Klykoliuose buvo palanki terpė smulkiems verslininkams. Gana daug iš čia kilusių apsukrių verslininkų buvo įsikūrę Rygoje ir kituose artimesniuose Latvijos miestuose – Talsuose, Tukume, Aucėje ir ten buvo nužudyti. Kadangi anuomet niekas metraščių nerašė ir pasmerktųjų neskaičiavo, galima remtis holokausto aukų sąvadu Izraelio internetinėje erdvėje JAD VAŠEM – virtualiu paminklu žuvusiems. Nors ir jame registruojami tik tie asmenys, apie kuriuos duomenų pateikė likę gyvi giminės, draugai ar kaimynai. Remiantis šiuo vardynu, galima teigti, jog karo išvakarėse, 1941 metų vasarą, Klykoliuose gyveno daugiau kaip 30 žydų. Gana gausios, po 5 – 7 asmenis turėjusios Goldblatų, Gauronskių, Lipšicų šeimos.
Tarp sunaikintų buvo ir vaikų bei paauglių: Raša Gauronskis, Jakovas Turtas, Abramsonaitė (vardas nežinomas). Entla Gauronski, Haja Gitelson Lėja Han ir dar keletas klykoliškių buvo įsikūrė ir radę darbo Rygoje, Sara Judelson, Rahilė Karol gyveno Smiltenė miesteliuke, prekybininkė Hana Šerman buvo įsikūrusi Talsuose, Entla Gauronski – Aucėje.
Ne tik Lietuvos žydų bendruomenėms, bet ir kitur gyvenusiems jų tautiečiams buvo būdingas smelkimasis į mokslą, ieškojimas palankių sąlygų verslams. Kai kuriuos į tolimus kraštu nubloškė šeimyniniai saitai. Antai Sara Rotman gyveno ir karo buvo užklupta Norvegijos sostinėje Osle, Izaokas Feinas kažin kodėl nepasitraukė iš Berlyno, iš ten buvo išvežtas į Aušvico naikinimo stovyklą Lenkijoje ir ten žuvo. Vulfas Guronskis karo pradžioje gyveno Ukrainoje, ten ir žuvo nuo hitlerininkų tarnų rankos. Dachau mirties stovykloje atsidūrė Rygoje gyvenęs Šabselis Kaufmanas.
Čia paminėti toli nuo gimtinės žuvę asmenys buvo gimę ir augę Klykoliuose, matyt, kad jų protėvių palaikai ilsisi išlikusiose žydų kapinaitėse, kurias tvarkyti ėmėsi Kivylių kaimo bendruomenė. Paskutinio žydų atodūsio aidas tebūna padėka juos prisimenantiems.
Leopoldo Rozgos publikacija – trečiadienio rugsėjo 23 d. VIENYBĖJE.