Trys Akmenės krašto disleksikai
Rašyti apie save visada sunku, tačiau gal šiuo atveju yra kiek paprasčiau, kadangi šis rašinys – ne vien apie mane. Šis rašinys ir apie kolegas, draugus, kurie kartu su manimi leidosi į vieną svarbiausių mano gyvenime etapų, nors jis ir nėra grandiozinis.
Jau antrą vasarą kartas nuo karto „Vienybės“ laikraštyje parašau vieną ar kitą straipsnį. Pernai dėl praktikos, šiemet – savo noru. Dažnai gatvėje pažįstami sutikę pasidžiaugia, jog mato ir skaito mano publikacijas, tačiau neretas taip pat pastebi ir muzikinę veiklą. Jeigu seniau tai buvo dėl pasirodymų kol mokiausi muzikos mokykloje, dabar visas dėmesys atkeliauja dėl mano ir draugų roko grupės „Neperskaitau“. Apie ją ir noriu jums papasakoti.
Miglota pradžia
Mėgstu sakyti, jog grupė prasidėjo dar metus prieš jai įsikuriant. Pamenu, kad buvo vasara, buvau baigęs 11 klasę ir po pokalbio su savo gera drauge Emilija Lopaityte nusprendžiau sudalyvauti Naujosios Akmenės „Vasarvidžio naktyse“. Tiesa, dalyvavau kartu su Emilija. Tai buvo pirmas kartas, kada ant scenos sugrojau savo kūrybos dainą, kurią su grupe grojam iki šiol.
Tuo metu Kultūros centre dirbo mūsų būgnininkas Vasaris Gutauskas , kuris po koncerto atėjo prie mūsų ir pasiūlė įrašyti mūsų dainas. Man tai buvo pirma pažintis su šiuo dabar jau geru bičiuliu, tačiau, nors buvo nedrąsu, iškart sutikau. Per vasarą įsirašėme keletą dainų, ir vėliau metams pažintis nutrūko, kadangi Vasaris išvyko atgal į Angliją, kur tuo metu studijavo. Sekančių metų pavasarį kartu su Vasariu nusprendėme įkurti grupę, tačiau trūko tik trečio žmogaus – bosisto.
Austėją Patruninaitę pažinojau jau truputį anksčiau…
Rokas RAZUMOVAS
Žurnalistikos studentas
Visas rašinys rugpjūčio 22 d. numeryje