Lietuvos valstybės 100-mečiui
ŠVENTOVĖ SIMBLOLIZUOJA TAUTOS PRISKĖLIMĄ
Ekskursijai po šią šventovę vadovavo kolegė žurnalistė Irena Lipšienė. Ji labai įdomiai atvertė mums Prisikėlimo bažnyčios Kaune istorijos puslapių. Ikikarinėje Lietuvoje, ruošiantis valstybės atkūrimo 10-mečiui, mintis pastatyti bažnyčią kaip padėką Dievui už atgautą laisvę ir ilgas tautos kančias gimė 1922 m. Buvo pasirinktas latvių tautybės projektuotojo Karolio Reiso projektas. Jis būsimąją bažnyčią įsivaizdavo kaip 83 metrų aukščio sraigtinės piramidės pastatą, kurį turėjo vainikuoti milžiniška 7 metrų Kristaus Priskėlimo statula. Tikėta, kad statinys „suteiks Kaunui charakterį, kaip Eifelio bokštas Paryžiui“. 1934 m. buvo pašventintas iš Alyvų kalno Jeruzalėje atvežtas kertinis akmuo…
Iš valstybės biudžeto žadėjo finansuoti trečdalį statybos sumos, o likusią dalį turėjo suaukoti visa Lietuva. Užbaigti pastatyti bažnyčią sutrukdė sovietinė okupacija…
Beveik 35-erius metus bažnyčios pastate veikusi radijo gamykla „Banga“ smarkiai pastatą suniokojo. Atgimimo laikotarpiu imta reikalauti bažnyčios grąžinimo. Ir tai buvo padaryta 1988 m. 2005 metais Jėzaus Kristaus Priskėlimo bažnyčia iškilmingai atvėrė duris. Architektų vertinimu, Prisikėlimo bažnyčia yra reikšmingiausias tarpukario 
Lietuvos sakralinės architektūros pavyzdys. 2011 m. balandžio 25 d. pašventintas didžiojo altoriaus horeljefas „Prisikėlęs Kristus“ (skulptorius Vytautas Kašuba). Horeljefas į Kauną atkeliavo iš JAV ir jau po skulptoriaus mirties.
Julija SEJAVIČIENĖ
Išsamesnis rašinys – birželio 10 d. „Vienybėje