Pats sau šeimininkas

Kuriantis, laisvas įvairiomis prasmėmis, žinantis, ką geba, svarbiausia – ko nori, žmogus, yra pats sau šeimininkas. Jis sukviečia tuos, kurie nori susitikti. Groja, dainuoja, pasikalba. Kiekvienas atėjęs buvo laisvas rinktis, juk bilieto į koncertą nereikėjo. Spalio 20 – osios vakarą Naujojoje Akmenėje gyvenantis, ilgą laiką policijos pareigūnu tarnavęs Kęstutis KRENCIUS pakvietė bendruomenę į dainuojamosios poezijos vakarą „Pasėdėti ant metų laiptų“. Jis ir  dainą sukūręs tokiais žodžiais. Naujosios Akmenės kultūros rūmų mažojoje salėje dainos, muzika ir pokalbiai skambėjo pusantros valandos. Sveikinimai Kęstučiui skambėjo iš gerbėjų ir draugų, bendraminčių ir bendrakūrėjų – poetų, kurių tekstus bardas paverčia muzikos kūriniu.

Roma JONIKIENĖ

Muzikinis susitikimas, kuriame Kęstutis Krencius grojo gitara, armonikėle, įdainavo paties sueiliuotus ir literatų sukurtus tekstus, prasidėjo nuo pokalbio apie gyvenimą, kai laikas mus sustato ant laiptų. Vieni tik pradėjo ilgą kopimo kelionę viršun, kiti jau pasiekė vidurį, o treti sustojo pailsėti – prisėsti ant gyvenimo laiptų. Kęstučio kūrybinė istorija nėra ilga, tai prasidėjo sulaukus pareigūno pensijos, ir dairantis, ką būtų galima nuveikti malonaus sau. „Profesionalu netapau, to ir tikslo nebuvo. Atėjau prieš gerus penkiolika metų į Kultūros rūmus pas Janiną Smirnovą ir paklausiau, ar galėčiau įsijungti į meninę veiklą. Atsakymas buvo drąsinantis – imkis, to, kas džiugina. Taip pradėjome dainuoti kartu su Janina, prisijungė Rimas Kunickas. Koncertavome visur, kur mūsų reikėjo“, – pasakojo muzikinio susitikimo organizatorius. Prisiminta, kad būtent koncerto vakarą buvo Janinos Smirnovos (amžiną atilsį) gimtadienis.

Buvo muzikavimas kapeloje „Akmena“, gaila, daugelio grojusiųjų jau amžinybėje. Buvo pirmoji Kęstučio daina „Viliokė naktis“, kurią autorius atliko pirmiausia. Į dainuojamąją poeziją per prievartą neatvesi, nes sėkmės ilgai gali nepatirti. Kęstučio vesti, stumti nereikėjo, jam tai buvo malonumas. Ir atėjo laikas, kai žinomi poetai patys prašo „paimti“ jų eiles dainoms. Kaip to įrodymas, kad puikių tekstų parašoma – atlikėjas padėkojo Liucijai Jagielienei už eiles.

Pradėjus koncertuoti, prieš dešimtmetį Andrius Almanis pakvietė Kęstutį į „Akmeninę naktį“, paprašė parašyti dainą mūsų kraštui pagerbti. Ir tokia daina gimė. Kęstutis per kūrybingus metus užsidirbo įvairiausių apdovanojimų, vienas tokių svarbių Stasės Niūniavaitės premija. Kęstutis iš tų kuriančių pareigingų žmonių, kurie yra ten, kur jų reikia – gatvės muzikos dienoje, kaimynų susibūrime, šventėse, tolimuose kaimuose, kai poezijos mėgėjai važiuoja praskaidrinti bendruomenės vakarą…

Visas rašinys penktadienio numeryje