Naujosios Akmenės ligoninės – 50 mečiui

Ramučių gatvėje prasideda gyvenimas

Naujosios Akmenės ligoninė-sveikatos centras šiemet minės 50 metų. Ketinama išleisti knygą. Joje tilptų pirmoji išsamesnė informacija apie medicinos  įstaigų raidą mūsų krašte. Talkinu šiame darbe. Surinkau daug prisiminimų, istorijos fragmentų. Gal ir „Vienybės“ skaitytojams bus įdomu perbėgti medicinos raidos puslapių eilutėmis. Svarbiausia knygoje – žmonės, mūsų pažįstami, raugai, artimieji.

Pirmasis rašinys iš  1977 metų balandžio 30 dienos. Tos dienos  „Vienybėje“ išspausdintas mano rašytas straipsnis „Ramučių gatvėje prasideda gyvenimas“. Tada dar nebuvo nei gyvenamųjų namų, nei turgaus. Kūrėsi ligoninė. Atidarymo iškilmių jau laukė tuometinė didžiausia rajone Ramučių vidurinė mokykla… Turime galimybę palyginti, ką planavo ateitis ir kokia yra dabartis…

Julija SEJAVIČIENĖ

Gatvei – pavadinimas

Ši gatvė dar neturėjo vardo. Šiomis dienomis ją pavadino Ramučių (dabar  Žemaitijos gatvė – aut.pastaba). O iki tol buvo – Naujoji Akmenė,  Centrinės ligoninės statyba… Priprašome ligoninės  vyr. gydytoją Povilą Maneikį  pabūti gidu  kelionėje po naująjį gydymo kompleksą. Nuo 1977 metų  gegužės 5-osios į  naujas patalpas persikelia  Naujosios Akmenės buvusi ligoninė, o nuo birželio 1-osios – Centrinė ligoninė ir jos poliklinika. Ligoninės sąmatinė vertė  2 milijonai 350 tūkstančių rublių; bendras jos teritorijos plotas  3 hektarai; vienu metu čia galės gydytis 320 ligonių.

Įrenginiai

Visi kabinetai ir ligoninės skyriai aprūpinti tuo metu tobuliausia medicinos technika. Jai įsigyti skirta  daugiau kaip 200 tūkst. rublių.  Fizioterapiniame kabinete dirbs  aukšto dažnumo srovių naujausios laidos aparatūra,  nervų ligų kabinete – encefalografas , širdies ligoms nustatyti tarnaus  patobulintas elektrokardiografas, ausų  ligas diagnozuoti padės  audiometras (tokį turėjo tiktai  Respublikinė  Šiaulių ligoninė). Gydymo komplekse veiks vidinis ryšys-  montuojama 200 abonentų  vidaus telefono stotis…

Jono Vapsvos nuotraukoje mūsų ligoninė

 

Gyvenimas drugelio sparnais

 Medicinai gyvenimą paskyręs Borisas Izenbekas (1910 01 12-2006 11 06) gimė ir mokslus baigė Sankt Peterburge. Antrojo pasaulinio karo banga atbloškė jį į Lietuvą.

Iš karo žiedo blokadą pralaužusio tuometinio Leningrado vokiečiai  gabeno kelis vagonus žmonių. Trumpo stabtelėjimo metu Borisą iš traukinio  išmetė kaip beviltišką mirtininką Lietuvos teritorijoje. Išsekusį, išbadėjusį 34-erių jaunuolį paguldė į ligoninę Ukmergėje. Čia jį rūpestingai globojo slaugytoja  Marija. Jos  didžiulių pastangų dėka Borisas  nugalėjo mirtį. Pakilęs gyventi, priklaupė ant kelių prieš medikę Mariją ir padėkojo. Netrukus po to ištiesė ranką ir pasiūlė dėkingumo kupiną širdį… Borisas ir Marija kartu  nugyveno 60 metų.  Daugiau kaip 50 metų – Akmenės mieste. Nuo 1954-ųjų jis dirbo Ukmergės sanitarinės epidemiologinės stoties vedėju, nuo 1960 metų  – Akmenės rajono  centrinės ligoninės, nuo 1977-ųjų iki  1991-ųjų  – Akmenės rajono  ligoninės bakteriologinės laboratorijos vedėju.

Turėdamas aukštąjį  medicinos išsilavinimą, Borisas Izenbekas Akmenėje įkūrė medicinos laboratoriją ir iki gilios senatvės joje darbavosi. Anuomet, kai nebuvo tobulos įrangos, padedančios diagnozuoti  ligas, Boriso Izenbeko vadovaujama bakteriologinė  laboratorija garsėjo ypatingu tikslumu. Apie tą laboratoriją ir medicinos chemiką Borisą sklido legendos. Lietuvos  medikai žinojo jį kaip medicininės technikos naujovių diegėją ir ieškojimų iniciatorių. Akmenės ligoninės tuometiniai darbuotojai garbino Borisą ne tik už Dievo jam duotus ligų diagnozavimo stebuklus. Jis daug metų organizuodavo medicinos darbuotojų išvykas į Vilniaus, į Rygos koncertų, operų ar baleto premjerinius spektaklius, daug laiko skyrė kultūros ir meno sklaidai tuomet, kai dar nebuvo internetinių portalų, kai kiekvienos žinutės reikėjo ieškoti spaudos, knygų puslapiuose. Tai buvo aukšto intelektualumo žmogus, skleidęs kolegoms  informaciją  apie operą, baletą, muziką, geografiją, gamtą.

O labiausiai Borisas Izenbekas Akmenės krašte ir Lietuvoje bei už jos ribų  išgarsėjo drugelių kolekcionavimu…

Autorės  2006 metų sausio mėnesį darytoje  nuotraukoje – Borisas  Izenbekas, jo rankose drugeliai