Naujosios Akmenės ligoninės 50-mečiui. Jubiliejus pamąstymui
Irena VOREVIČIENĖ
VŠĮ Naujosios Akmenės ligoninės-sveikatos centro gydytoja dermatovenerologė Drįsčiau save apibūdinti taip: esu gydytoja iš pašaukimo… Nors artimųjų rate medikų nebuvo, bet aš pasirinkau mediciną. Norėdamas tapti gydytoju, pirmiausiai privalėjai gerai mokytis. Tik geri mokomųjų dalykų pažymiai anuomet galėjo atverti medicinos studijų duris. Protekcijų jokių nesitikėjau, pasiklioviau savo atkakliu darbu ir žiniomis. Svajojau būti vidaus ligų gydytoja.
Kitokios profesijos vizijų neturėjau. Pavyko įstoti į Kauno medicinos institutą, ir jį baigiau 1978 metais. Gydytojos profesinį kelią pasirinkau aš. Pasirinko ir sesuo Regina Dvariškienė.
Tuoj po studijų, 1978 metais ir atvykau su paskyrimu į Naująją Akmenę. Į darbą mane priėmė šviesaus atminimo ilgametis ligoninės vyr. gydytojas Povilas Maneikis. Turėjau slepiamų planų- padirbėti Naujojoje Akmenėje, o tada skristi arčiau gimtųjų vietų. Esu iš Šilutės rajono, tikėjausi įsikurti tenai. Manęs intensyviai ieškojo, kad su gydytojos diplomu parvažiuočiau į Šilutę…
Naujojoje Akmenėje ištekėjau. Gimė vaikai. Pasistatėme namus. Kaip medis beaugdamas įleidžia šaknis į žemę, taip žmogus, dirbdamas ir bendraudamas, mintimis ir dvasiniu pasauliu įauga į bendruomenę. Tad jau 48-eri metai esu cementininkų miesto gyventoja. Tiek pat metų akmeniškių bendruomenėje – gydytoja.
Gydytojos mintys – antradienio „Vienybėje“.
