PER  LAGERIUS SU VILTIES STIPRYBE

Visą sovietmetį mūsų krašto miestai Venta ir Naujoji   Akmenė  buvo rodomi kaip ateizmo pavyzdys – miestai be bažnyčios… Ventiškiai melstis važinėdavo į Papilę ir Akmenę, rajono centro tikintieji – į Klykolius, Kruopius, Akmenę.  Kelis dešimtmečius ruseno žmonių viltis savo mieste turėti bažnyčią. Ir tik 1989-aisiais Naujojoje Akmenėje įkurta katalikų parapija. Prie jos vairo stojo dvasininkas Antanas ŠEŠKEVIČIUS. 1989 metų birželio 1 dieną „Vienybės“ laikraštis (tada jį dar tvirtai valdė partijos rajono komitetas) išspausdino mano  interviu su  Naujosios Akmenės parapijos pirmuoju klebonu Antanu Šeškevičiumi. Klebonas  buvo apsistojęs pas miesto gyventojus Šulminus.  Čia vyko ir mūsų pokalbis. Atkuriu kiek sutrumpintą interviu fragmentą.

Julija SEJAVIČIENĖ

 

TIKĖJIMO ŠVIESA

Gerbiamas klebone, malonu pasveikinti Jus, pradėjusį vadovauti ką tik susikūrusiai Naujosios Akmenės  parapijai. Laikraščio skaitytojams būtų įdomu su Jumis susipažinti.

Gimiaus 1914 m. Pasvalio rajone. Išaugau aštuonių vaikų šeimoje. Šiuo metu iš gausios šeimos esu gyvas tik aš.  Teologijos  mokslus baigiau 1943 metais Austrijoje. Mokiausi Italijoje. 14 pastarųjų metų dirbau Gargžduose, o štai dabar paskyrė į Naująją Akmenę.

Pagal tai, kuriose šalyse mokėtės, spėjame, mokate keletą kalbų.

Moku vokiečių, italų, anglų, lotynų, rusų ir lietuvių kalbas.  Palaikau ryšius su studijų draugais, susirašinėjame ta kalba, kuria kadaise kalbėjome… Gražiausia iš visų man gimtoji – lietuvių kalba.

Parapija jau susikūrė. Kokioje būklėje bažnyčios  statybos, projektavimo darbai?

Bažnyčios, tiesa, dar neturime, o pamaldos vyksta , tuo pasirūpino tikintieji, suteikdami patalpas.  Meldžiamės individualaus namo- Čarno  gatvės 11 – verandoje.

Kiekviena statyba sudėtinga, o  ką bekalbėti apie bažnyčią.  Reikia žemės sklypo, projekto, brėžinių reikia medžiagų, rankų, kurios ją statys. Parapijoje pradėjau dirbti balandžio 14 dieną. Po kelių dienų  bažnyčios statybos klausimais išsiuntėme  pareiškimą kulto reikalų įgaliotiniui prie  LTSR Ministrų Tarybos…

Visas rašinys penktadienio numerio puslapiuose