Akmenės krašto ambasadoriai. Savo krašto žmogus Viktorija

 

Interjero dizainerė Viktorija RIMKUTĖ pastaruosius penkerius metus gyvena Vilniuje, tačiau Naujoji Akmenė jos sieloje lieka ne vien  nostalgiškais prisiminimais. Ji didžiuojasi savo šaknimis. Be to,  gan dažnai čia sugrįžta, domisi  kultūriniu mūsų gyvenimu.

Ramūnas ŽIMANTAS

Metai lekia lieka tik įspaudai. Kokie jie tavo gyvenime?

2014 metais išvykau studijuoti į Vilniaus Dailės Akademiją, Interjero dizaino. 2018 metais po studijų įsidarbinau dailininke – scenografė Pasvalio kultūros centre. 2019 metais persikėliau į Kauną, pradėjau dirbti pagal specialybę – interjero dizainerė. 2021 metais  meilės vedama grįžau į Vilnių ir iki šiol ten gyvenu, dirbu ir kuriu.

Daug miestų – miestelių. Kuo jie panašūs, skirtingi, kuris arčiausia tavojo vidinio pasaulio?

Pasvalys buvo, ko gero, panašiausias į gimtą kraštą. Gal ir nenuostabu, turi daug panašumų, nuo dydžio iki ten gyvenančių žmonių aktualijų, džiaugsmų ir problemų. Tik gamta ir miesto istorija turtingesnė Pasvalyje (upės, smegduobių parkas, senasis parkas, o ir gyvenau šalia didelio seno obelyno esančio visai šalia Pasvalio), tas labai žavėjo…. Kaunas savitas… nežinau ar yra kitas toks miestas, ta tarpukario architektūra, likęs laikinosios sostinės titulo pasididžiavimas, tie tikri kauniečiai irgi  visai kitokie žmonės, nei likusi Lietuva (nieko pikto ar blogo tame nematau).  Tačiau taip nutiko, kad Kaune gyvenau per pandemijos įkarštį, tad to tikro kaunietiško gyvenimo ne tiek ir patyriau. Nepelnytai  Kaunas man asocijuojasi su uždarumu, atsiskyrimu, nors bandau priminti sau, kad kaltas laikas, o ne miestas ir jo žmonės. Tenka į Kauną sugrįžti dėl darbų, draugų, tad vis bandau jį prisijaukinti iš naujo…

Visas rašinys šiandienos numeryje