Vertybės

 

Kalbinti, bet nepažinti

Vartau savus užrašus ir tuo pačiu vis pažiūriu į knygas ir knygeles apie Akmenės rajono tautodailininkus. Tikrai ne visus pažinau asmeniškai.  Bet, kaip mūsų krašto žmonės, jie nėra svetimi.  Su kai kuriais susitikta parodose, kelis esu kalbimusi straipsniams, rašiusi apie jų kūrybą. Gaila, kai kurių nespėjau pakalbinti ir pažinti bent jau iš talentingosios prigimties pusės. Ne visų rajono tautodailininkų darbų turi ir saugo Akmenės krašto muziejus. Mat tam tikru metu nebuvo skirta pakankamai pinigų kūriniams nupirkti. Ar mes galime šiandien, kai pinigai dalijai į kairę ir į dešinę nevertingiems projektams įgyvendinti, skirti pinigų, surasti kūrėjų artimuosius ir nupirkti išsaugojimui likusių kūrinių? Galvoju, kad galime. Tik reikia iniciatyvos ir šio tikslo pagrindimo. Taigi, apie kūrėjus, kurie buvo ir pažinti, ir nelabai pažinti.

Roma JONIKIENĖ

Intelektualiausias menininkas

Kazimieras Algimantas MILEVIČIUS, gimęs 1937 metais, ir prieš keletą metų amžinybėn iškeliavęs, nepakalbintas tiek išsamiai, kiek  turėjome pakalbinti. Gyveno Naujojoje Akmenėje. Menininkas buvo keramikas, bet piešimui taip pat turėjo išlavintą ranką. Turiu jo pieštą atviruką, didumo sulig piešimo sąsiuvinio lapu. Tekančios saulės vaizdas… Bet parodose jo tapybos nesu mačiusi. Tik iš biografijos aprašo sužinojau, kad menininkas turi du vardus, visada vadinome Algimantu. Išskirtinai intelektualus  žmogus, domėjosi menu nuodugniai, žinojo pasaulio menininkų kūrybos stilius, kryptis. Žinios ypatingai padėdavo Naujosios Akmenės kultūros rūmų parodų salone eksponuojant parodas. Jei kas anuomet būtų daręs vaizdo įrašus, parodų autoriai turėtų nuostabią galimybę išsamiai sužinoti apie darbų stilių, apie epochą ir spalvų paletę. Mat Algimantas smulkiai ir skrupulingai visa tai išanalizuodavo. Jis vadovavo parodų salonui. Kiekvieną autorių pagerbdavo ir pasidžiaugdavo kūriniais. Algimantas savo laiku, kai nebuvo jokių techninių galimybių, piešė plakatus renginiams, kartu su režisiere Stase Niūniavaite, pasibardami, mat režisierė buvo emocingo būdo, ruošė scenas spektakliams.

Molis… kodėl keramika? Algimantas man pasakojo, kad gimė ir augo itin moteriškoje aplinkoje – su mama, bobule, teta. Žodžiu, kiekviena jų išmokė kažko moteriško, jaukaus. Siuvinėti užtiesalai, verpiamos vilnos, maisto gaminimas. O molis jam buvo apčiuopiamas daiktas, ko nepasakysi apie tapybą. Ir dar kas gerai dirbant su moliu – gali eigoje keisti kūrinio išvaizdą. Algimantas Milevičius Kultūros rūmuose vesdavo keramikos užsiėmimus, turėjo mokinių.

Pirmas toks

Naujojoje Akmenėje gyveno, paskui klajojo per kelis rajonus, pirmasis abstraktaus meno atstovas mūsų krašte Viktoras JACAS.  Jį daugelis pažino pravarde ABSTRAKTAS, kuri jam tiko iki nuogumo. Gimė 1954 metais, mirė jaunas 1996 metais. Sunkaus, tikrai sovietinės santvarkos bukumo sugadinto gyvenimo  vyras. Gyvenome kaimynystėje, jo labai darbštūs tėvai turėjo pusę namo. Nuo jaunų dienų pažinau Viktorą kaip išskirtinį vaikiną, nes ir rengėsi, ir elgėsi kitaip. Dėvėjo kliošines kelnes, labai siaurus marškinius, kišenės, juosmuo papuoštas nemenkomis grandinėlėmis, tuomet atrodė – grandinės, ilgi plaukai. Grojo šokiuose gitara. Ir piešė… visur ir ant visko. Namuose jo kambario lubos, sienos buvo nupaišytos bet kuo. Kiekvienas pas jį į svečius atėjęs jaunuolis tapdavo draugu ir galėjo nuosavu piešiniu įsiamžinti ant lubų, sienų durų. Įsivaizduokite, tarybiniam komjaunuoliui, kuriam viskas uždrausta, patekti į tokią išskirtinę laisvę – kokia laimė. Pažinti milicijos vis sulaikomą už drausmės pažeidimus, tarybinio gyvenimo normų  nepaisantį vaikiną buvo tikras pripažinimas. Galėčiau sakyti – pažinau Viktorą. Bet tikrai nepažinau. Apie jį daug sužinojau rašydama apie rašinių ciklą apie jo kūrybą. Papasakojo sesuo Vida, mane anuomet susirado jo rusijoje gyvenusi dukra Sigita – papasakojo, ką prisiminė, papasakojo tos pačios „chebros“ vaikinai, šiandien jau brandūs vyrai… Taigi menininkas, pravarde Abstraktas, dalijo savo paveikslus į visas puses. Protingi žmonės, vienas tokių teisėjas, kitas – žinomas šalyje dailininkas, už kapeikas supirko Abstarkto paveikslus. Viktoras buvo gavęs tautodailininko vardą, tačiau tuo nepasinaudojo.