Iš praeities puslapių.Ir savo šešėlio reikėjo bijoti (2)
Kai atsigręžiame atgalios, net patikėti sunku, kad gyvenome nejausdami, kaip mus kiekviename žingsnyje seka sovietinio saugumo agentai. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro viešinami dokumentai nukelia mus į 1984 metus.
Esu pasakojusi apie Naujojoje Akmenėje gyvenusį ikikarinės Lietuvos teisingumo ministro sūnų Aleksandrą Žilinską. Kai užėjo sovietinė valdžia, ministras buvo Kaune, o jo žmona buvo išvykusi į Vilnių. A. Žilinską su mažamečiu sūneliu išvežė į Sibirą, o mama skubiai pasitraukė į Vakarus. Tremtyje A. Žilinskas po pusės metų mirė, mažąjį ministro sūnų Sibire priglaudė vaikų namai. Lietuvos karininkai dėjo labai daug pastangų ir traukiniu, slėpdami ant lentynų ir po drabužiais, ministro sūnų parvežė į Lietuvą. Mama užsienyje ištekėjo ir apsigyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ilgus dešimtmečius geležinė uždanga trukdė jiems susitikti. Ir štai 1984 metais mama Valerija Vekstrom atvyksta į Vilnių. Jai leidžia susitikti su sūnumi. Susitikimas turėjo vykti saugumo instrukcijose nustatytuose rėmuose. Agentas „Apuokas“ užfiksavo, kad 1984 metų birželio 16-26 dienomis, viešėdama Vilniuje, V. Vekstrom susitiko su sūnumi A. Žilinsku ir jo automobiliu išvažiavo į Naująją Akmenę. Užsienio turistams griežtai draudė išvykti iš Vilniaus, bendrauti su pašaliečiais. Bet motina nepaisė draudimų. Ji norėjo pamatyti, kur sūnus gyvena. KGB dokumentai byloja, kad po šio susitikimo viešnia įrašyta į KGB įskaitą kaip pažeidusi turistams nustatytą režimą. Aleksandras Žilinskas, Anelė Žilinskienė, Saulius Žilinskas, Loreta Žilinskienė, Stanislava Kvedarienė, kaip neleistinai kontaktavę su užsieniečiu, įtraukti į KGB įskaitą „Fort 67“.
KGB dokumentuose figūruoja ir kito Naujosios Akmenės miesto gyventojo pavardė. Nikolajus Zakatovas, tuo metu dirbęs Komunalinių įmonių kombinate, 1983 metų gegužės mėnesį buvo išvykęs į Rygą ir čia susitiko su iš užsienio atvykusiu Stasiu Jagiela. N. Zakatovo žmona turi Kanadoje gyvenančių giminių. S. Jagiela ir J. Jagiela pokario metais apsigyveno Kanadoje. S. Jagiela lakėsi Vilniuje ir susitiko su giminaičiais, o šį kartą susitikti su kanadiečiais į Rygą važiavo N. Zakatovas. Kadangi S. Jagiela mirė, KGB baigė sekti jo susitikimus su giminaičiais, baigėsi ir Zakatovų šeimos persekiojimas.
KGB dokumentuose yra agentų „Antanas“ ir „Kunigaikštis“ informacija apie tai, kaip elgiasi SSSR piliečiai išvykę į užsienį. Sekimo akiratyje buvo tais metais turistinėse kelionėse po užsienį dalyvavę ir Irake, Jemene, Egipte dirbę cementininkai Šimas, Jakas, Borusevičienė, Gricius, Markulis Paulauskas, Stankus. Kompromituojančių faktų agentai neužfiksavo. KGB informacijoje yra nuoroda, kad turistų grupėse į Vokietiją, Egiptą ir Kubą, kuriose yra akmeniškių, dirbs trys agentai „Fredas“, „Kunigaikštis“ ir „D.A.V.“
KGB tikrino ir mūsų gaunamą korespondenciją. KGB dokumentuose kalbama apie tai, kad mestos visos pajėgos siekiant išaiškinti priešiškai vekiančias jėgas. Patikslintas asmenų, susirašinėjančių su užsienyje gyvenančiais giminaičiais, skaičius. Rašte nurodoma, kad Akmenės cemento įmonės darbuotoja V. Marinuškienė iš JAV gauna siuntinių ir jie gali būti spekuliacijos objektu. Siuntose karo paslaptimis nedisponuojama, tačiau privalu išsiaiškinti, už ką tokia parama moteriai teikiama. Akmenės rajone gyvena 11 asmenų, važiavusių į Vilnių ir tenai susitikusių su iš užsienio atvykusiais giminaičiais. Visi šie asmenys įrašyti „Fort 67“ įskaiton.
1984 metais KGB Akmenės poskyrio vadovo papulkininkio A. Sokolovo ataskaitoje kalbama ir apie vidaus problemas: dirba mažai kvalifikuoti agentai, agentams ir KGB etatiniams darbuotojams susitikti su jais sudarytos ne itin geros sąlygos. Konspiraciniai butai perregimi pašaliečių akims. Su slaptais dokumentais leista dirbti 19 agentų, neleista slaptų dokumentų žinoti 5 agentams. Etatiniai KGB darbuotojai „grūdinami“ ir mokomi dirbti įvairiomis sąlygomis. Mažai patirties turi R. Savickas ir A. Markulis, sistemoje dirbantys 1,9 ir 1,3 metų. Be to, R. Savickas pateko į eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. KGB dokumentuose kalbama ir apie rajono liaudies ūkio situaciją apskritai. Kaip aplaidumo rezultatas įvardijami gaisrai Tučių, Kruopių, Papilės tarybiniuose ūkiuose, S. Daukanto kolūkyje, kalbama apie situaciją Ryšių mazge (informuoja agentas „Martynas“, Autotransporto įmonėje (informuoja agentė „Aldona“), apie neūkiškumo faktus Akmenės cemento gamykloje ir tuometiniame susivienijime „Žemūktechnika“. 1984 metais KGB akiratyje buvo ir bažnyčios bendruomenės, ir iš įkalinimo įstaigų grįžę asmenys.
Julija SEJAVIČIENĖ