Atimtų duoną, o cigaretes paliktų

Aprašysiu nutikimą, kuris pakurstė minčių apie nesudurstomais galais sudurstytus įstatymus, kai viena jų dalis draudžia, o kita ragina gerti ir rūkyti..

Manęs paprašė nupirkti cigarečių. Jų pirkau Naujosios Akmenės prekybos centre Maxima. Tuo pačiu „pričiupau“ puskepalį duonos ir sviesto. Buvau tikra (gal ir suklydau), kad teisingai pardavėjai apibūdinau norimas cigaretes, tačiau, kai padavė pakelį, supratau – ne tokios. Nė pusės žingsnio nepasitraukusi nuo kasos, paprašiau cigaretes pakeisti kitomis. „Negalima. Cigarečių ir visų rūšių alkoholio nepriimame atgal ir nekeičiame“, – paaiškino pardavėja. Pasiūlė pakviesti vedėją, jei norėčiau išsamesnio paaiškinimo..

Paklausiau pardavėjos, kaip ji pasielgtų, jei piniginėje sugraibyčiau tris eurus ir galėčiau sumokėti už dalį prekių, reikėtų mokėti už duoną ir sviestą, ar už cigaretes? Atsakė atvirai – už cigaretes pinigus atskaičiuotų, o duoną ir sviestą nuneštų atgal į lentynas…

Išeitų taip: „karas“ su girtuokliais ir rūkaliais tik „spektaklis“. Pafantazuokime: blogų įpročių apsėstas žmogelis, sumokėjęs už alų, vyną ar cigaretes, persigalvojo, nes sau buvo pažadėjęs nebegerti ar neberūkyti. Nori sugrąžinti prekę. Negalima. Nuodykis ko ne per prievartą.

Ko gero, yra tik vienas būdas nemokėti už nenorimas prekes (jei persigalvojote, ar paprašėte ne tokios rūšies cigarečių), pasakyti, kad neturite su savimi pinigų. Įdomu, ar atiduotų nekeičiamą ir negrąžinamą prekę už ačiū?

Roma JONIKIENĖ

Visas rašinys kovo 15 d. „Vienybėje“