Akmenės krašto ambasadoriai
Geležinkelininkas Belgijoje
Darbų yra įvairiausių. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje – nuo indų plovėjų iki neurochirurgų. Kiekvienam pagal gebėjimus, norus. Ne dažnai ir Akmenės krašte sutinkama specialybė – geležinkelio meistras. Būtent tokį darbą Belgijoje jau dvi dešimtis metų dirba Dainius KAZULIS.
Kuo esi dabar?
Dabar jau Belgijos karalystėje gyvenu 23 metus. Dirbu Belgijos geležinkely ir jau ne eiliniu darbininku, o vadovu. Esu brigadininkas, vadovauju 5 žmonių brigadai, kurią sudaro internacionalas: belgai, marokiečiai, lenkai, bulgarai…!
Kaip atsidūrei Belgijoje?
Mano atsidūrimas Belgijoj toks pat, kaip ir visu kitų, norinčių gero gyvenimo – kas i Angliją, o aš draugo vedamas į Belgiją. Bet neiškart į geležinkelį. Pradžia buvo gėlyčių plantacijoje. Po to jau geležinkelis. Teorijos buvo nulis. Praktika padėjo pralaužti visus kelius. Lankiau kursus, kėliau kvalifikaciją. Taip tapau tuo, kuo esu dabar.
Patirtis užaugo kartu su praktika, nesimokiau tos profesijos. Per pusę metų įvaldžiau flamandų (belgų) kalbą, dar vėliau ir prancūzų, nes Belgija turi dvi valstybines kalbas tai flamandų ir prancūzų.
Dirbi ilgą laiką. Kas labiausia įsiminė?
Darbas, prie kurio savo rankom prisidėjau – tai 2006 metų pavasarį, kai tiesėm naują geležinkelio liniją į Prancūziją, kuria dabar važinėja greitieji traukiniai 300 kilometrų greičiu. Ir dar detalė – lietuviai nuolat ieško darbo per pažįstamus. Turiu sąrašą vos ne kelių šimtų norinčiųjų.
…o po darbo?
Laisvalaikiai labai trumpi, nes pats aktyviausias laikas geležinkelių darbe tai savaitgaliai, tuomet mažesnis judėjimas ir pigesnis linijos (geležinkelio) tvarkymas, daugiau laiko galima skirti darbui atlikti…
Visas Ramūno ŽIMANTO interviu su Dainiumi liepos 1 d. numeryje
Dainiaus Kazulio asmeninio archyvo nuotrauka