
Akmenės krašto kaimų biografijos. Dvaro ir kaimo pėdsakais. Kanteikiai
Naujosios Akmenės kaimiškojoje seniūnijoje prie Sablauskių tvenkinio prigludęs senas Kanteikių kaimas. Be abejo, teisingiau būtų sakyti, kad 1975 metais įrengtas tvenkinys prisiglaudė prie kaimo, kurio istorija veda į XIX amžių, kuomet čia buvo dvaras. Dvaras sėkmingai pergyveno Pirmąjį pasaulinį karą, dvaro savininkas Jokūbas Purinis 1940 metais valdė 151 hektaro ūkį. Lietuvoje 1940 metais ėmusi šeimininkauti sovietinė valdžia gal mainais už sugrąžintą Vilnių, iš visų stambesnių Lietuvos ūkininkų atėmė turėtą žemę, tarsi paguodai palikdama po 30 hektarų. Toks likimas ištiko ir Kanteikių ūkį. Pirmojo Lietuvos gyventojų surašymo dokumentuose rodoma, jog 1923 metais dvare buvo 9 ūkiai su 41 gyventoju. Greta dar buvo 2 Kanteikių kaimai. Viename buvo 18 ūkių su 111 gyventojų, kitame – 12 ūkių su 60 gyventojų. 1 Pratekantis Daugupis čia pat įsilieja į Sablauskių tvenkinį. Buvusiame dvare iki 1973 metų veikė Sablauskių mokykla.
Kaip Sablauskių, taip ir Kanteikių gyventojai nebuvo uolūs okupacinių režimų valdiniai bei talkininkai. Sukilimo gūsiai 1863 metais šią nuošalią, tolokai nuo strateginių kelių esančią vietovę aplenkė. Tačiau pasipriešinimo, nepaklusimo carinei valdžiai judėjimas reiškėsi. Kaip ir kitų šio krašto vietovių, taip ir Kanteikių gyventojai, ieškodami pragyvenimo šaltinių, važiavo į Rygą, matyt, ir į kitus kaimyninius miestus, kai kurie laimės ieškojo tolimose šalyse.
Knygnešių rėmėjų sąrašuose yra 1864 metais gimusio Kanteikių kaimo gyventojo Jono Puzaro pavardė. Apie 1900 metus grįžęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų, šis neabejotinai šviesus žmogus savo namuose susikomplektavo lietuviškų knygų bibliotekėlę, kurios matyt neslėpdavo ne tik nuo suaugusių kaimynų, bet ir nuo vaikų. Gretimame Menčių kaime veikusios valdiškos mokyklos mokytojas iš mokinio Adomo Skiriaus 1904 metų pavasarį atėmė lietuvišką knygą. Mokinukas prisipažino ją gavęs iš Kanteikiuose gyvenančio bendramokslio Adomo Puzaro, o šis teisinosi ją radęs savo namų pastogėje. Sodybą užgriuvę žandarai aptiko ir daugiau lietuviškų knygų, kurios neva priklausančios Puzaro žmonos seseriai Juzei Mičiūtei. Buvo iškelta byla, tačiau Kauno gubernijos valdžia ją tais pačiais metais nutraukė – brendo reikalas atšaukti lietuvišką spaudą. 2
Prasminga paminklo Lietuvos nepriklausomybei Kanteikiuose istorija. Artėjant Lietuvos valstybės nepriklausomybės dešimtmečiui, anuomet didelio ir gausaus Kanteikių kaimo gyventojai susitarė pastatyti paminklą. Renkant lėšas ir kuriant paminklą aktyviausi buvo jaunalietuviai – kaimo jaunimas. Mūrinis kryžiaus formos paminklas buvo atidengtas 1928 metais. Duomenų apie paminklo kūrimą ir įteisinimą anuomet niekas neužrašė, o po Vokietijos – SSRS karo Kanteikių paminklą ištiko tokia pat nelaimė, kaip ir paminklus Akmenėje ir kituose Žemaitijos miestuose bei miesteliuose. Sovietinio režimo pareigūnų nurodymu paminklas buvo susprogdintas, o jo fragmentai čia pat užkasti.
Visa Leopoldo Rozgos publikacija šeštadienio, birželio 19 d. VIENYBĖJE