Akmenės rajono gyventojai nuotekas tvarko civilizuotai, bet prie tinklų prisijungė ne visi

Lietuvoje vis dar yra gyventojų, kurie nėra įsirengę nuotekų valymo įrenginių ir nevalytas nuotekas išleidžia į gruntą ar šalia esantį vandens telkinį. Situaciją galėtų išspręsti prisijungimas prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos arba užtikrinimas, kad gyventojai tinkamai individualiai tvarkytų nuotekas.

 Dar reikės pasistengti

Didesnėse kaip 2000 gyventojų aglomeracijose ne mažiau kaip 98 proc. susidarančių nuotekų turi būti surenkamos centralizuotomis nuotekų surinkimo sistemomis. Likusi nuotekų dalis gali būti tvarkoma individualiuose nuotekų tvarkymo įrenginiuose, tačiau čia jos turi būti išvalomos ne prasčiau nei miesto nuotekų valymo įrenginiuose, vadinasi, turi būti užtikrintas toks pat aplinkos apsaugos lygis.

„2021 m. sausio 1 d. duomenimis, Akmenės rajono savivaldybės teritorijoje bendrovė „Akmenės vandenys“ 89,31 proc. gyventojų centralizuotai teikė buitinių nuotekų tvarkymo paslaugą. Tais pačiais metais iki spalio 1 d. prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungė dar 42 namų ūkiai“, – padėtį pristato bendrovės direktorius Arvydas Suodis.

 Nuotekas tvarko civilizuotai

Paklaustas, kodėl kai kurie žmonės vis dar delsia jungtis, A. Suodis atsako, kad dalis gyventojų, nors ir nėra prisijungę prie centralizuotų nuotekų nuvedimo tinklų, nuotekas tvarko civilizuotai: yra įsirengę individualius biologinio nuotekų valymo įrenginius ar nuotekų rezervuarus. Kai kurie žmonės, pasak pašnekovo, nesinaudoja bendrovės teikiama nuotekų nuvedimo paslauga dėl to, kad gyvena senose sodybose, kuriose nėra nei vonių, nei tualetų – nenumatyta vietos sanitariniam mazgui įrengti.

„Dažniausiai tokių sodybų savininkai yra senjorai, kurie nebenori nieko keisti ar į ką nors investuoti. Šiuo atveju daug įtakos turi tai, kad sanitarinio mazgo įrengimui reikia nemenkos pinigų sumos. Dėl lėšų stygiaus paslaugų atsisako ir bedarbiai, neįgalūs asmenys, gaunantys mažas pajamas, ir neturintieji finansinių galimybių įsirengti nuotekų išvadą, sanitarinį mazgą. Be to, rajone yra ir negyvenamų sodybų, kurių savininkai mirę ar išvykę į užsienį“, – pasakoja A. Skuodis.

Jungtis skatina įvairios priežastys

Pašnekovas tikina, kad jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų gyventojus labiausiai skatina žinojimas, kad tai padarę jie neterš aplinkos, patogiau ir švariau gyvens, išvengs baudų, kurias galima gauti už nesutvarkytas nuotekų išgriebimo duobes ir gamtos teršimą.

Sklandų jungimąsi palengvina tai, kad kai bendrovė įgyvendina ES lėšomis finansuojamus infrastruktūros plėtros projektus, iš prie centralizuotų tinklų prijungiamų namų ūkių savininkų nereikalaujama pateikti vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimo projekto, sklypo plano.

Jei nėra fizinės galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, gyventojai gali įsigyti ir įsirengti reikalavimus atitinkančius individualius biologinio valymo įrenginius arba nuotekų rezervuarus.

Rugpjūčio mėnesį buvo atlikta apklausa, kurioje respondentų buvo klausiama, ką jie žino apie nuotekų tvarkymą. Nustebino tai, kad net 63,3 proc. gyventojų nežinojo, jog nuotekos, surenkamos nuotekų rezervuaruose (talpyklose, surinkimo duobėse), privalo būti atiduodamos tvarkyti nuotekų vežėjams, su jais turi būti sudaryta sutartis ir renkami nuotekų išvežimą patvirtinantys dokumentai.

Norėdama atkreipti dėmesį į tinkamą nuotekų tvarkymą šalyje, Aplinkos ministerija inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“. Ja norima žmonėms priminti, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti saugiai ir tinkamai. Daugiau informacijos apie kampaniją ir tinkamą nuotekų tvarkymą galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“.

Informacija parengta bendradarbiaujant su LR aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.