Apie kraštiečius
Knygos „Metų atspindžiai laiko tėkmėje“ tęsinys – Kazimiero PAKELČIO prisiminimai apie rajono švietimo skyrių, vadovus, mokyklas, darželius, apie mokytojų chorą. Tikimės, kad buvusiems jo kolegoms, mokiniams, aprašomiems artimiesiems bus įdomu perskaityti požiūrį į ano meto švietimo sistemą. Prisiminimai rašyti prieš du dešimtmečius, tad žmonių biografijos dažnai pasikeitę.
„Vienybės“ komentaras
Dar noriu paminėti vizitą į Šiaulių miesto J. Janonio vidurinę mokyklą. Tai turbūt žinomiausia Šiaulių mokykla, viena iš seniausių mieste. Šią mokyklą yra baigę daug garsių ir žymių Lietuvos žmonių, žinomų ne tik respublikos, bet ir pasaulio mastu. Šią mokyklą yra baigęs mano geras draugas Petras Vaicekauskas, giminaitis Albertas Laurinčiukas. Joje mokėsi ir baigė a. a. brolio Kosto vaikai Romualda ir Arnoldas. Mokykla dar yra toje pačioje vietoje, kur ir buvo pastatyta. Šiai mokyklai vadovauja direktorius fizikas R. Budraitis, baigęs Šiaulių pedagoginį institutą kartu su mūsų rajono švietimo skyriaus vedėju V. Juozapavičiumi. Šioje mokykloje yra puikiai įrengtas mokyklos muziejus, kuriam sumaniai vadovavo, dabar jau miręs, mano senas pažįstamas J. Krivickas. Taip pat šioje mokykloje dar dirbo P. Vaicekausko žmona Leokadija ir buvusi šios mokyklos direktorė, akmeniškė Aldona Andrašiūnaitė, papiliškio profesoriaus Tomo Stulpino žmona. Tačiau tuo metu man sutikti jų nepavyko. Šiaip mokykla sutvarkyta miesčioniškai, t. y. visko yra, kas reikalinga ugdymo proceso organizavimui. Ko nereikia to nėra. Kaip kad pasitaiko dažniausiai kaimo mokyklose. Gan toli čia buvo pažengęs kompiuterizavimo procesas, mokykla turėjo tam tinkamą bazę ir sumanius šio dalyko specialistus. Tačiau didelio pranašumo prieš, sakysim, mūsų rajono mokyklas aš nepastebėjau. Pavyzdžiui. Aš tikrinau technikinių disciplinų dėstymo padėtį. Nieko gero. Kai kuriose mūsų mokyklose padėtis yra pranašesnė. Žinoma centrinė tuo metu buvusi miesto mokykla ir senas geras vardas, jos pasiekimai įvairiose ugdymo srityse leidžia manyti, kad ši mokykla apskrities mastu yra viena iš geriausių.
l997 metų vasaros viduryje, pasikeitus apskrities viršininkams, mums rajonams skirtiems inspektoriams buvo pranešta, kad tokia darbo sistema ir tvarka, kad dirba apskrities švietimo skyriuje Šiauliuose ir gyvena kitur rajone negali būti toleruojama. Jei norima ir toliau dirbti senose pareigose, reikalinga keltis į Šiaulius gyventi. Mūsų visų iš kaimiškųjų rajonų toks reikalavimas netenkino, ir mes visi pasirinkome galimybes grįžti i savo rajonus. Nei aš, nei kiti mano kolegos nematė prasmės keltis gyventi į Šiaulius ir visi ėmėme ieškotis darbo savame rajone.
Tie du darbo metai apskrities švietimo skyriuje tikrai buvo vaisingos darbo veiklos ir tobulėjimo metai. Dirbdami apskrityje mes matėme naujų darbo formų ieškojimo ir taikymo praktikinėje veikloje pavyzdžius. Išmokome plačiau ir pilniau pažvelgti į savo darbo platesnius horizontus, taikant tobuliausius respublikos ir užsienio patyrimo elementus savo praktikinėje veikloje. Darbas apskrities švietimo skyriuje buvo gera ir prasminga vadovavimo pedagoginio proceso organizavimui mokykla. Čia dirbo puikūs, savo darbo profesionalai žmonės. Darbą oficialiai apskrities švietimo skyriuje baigiau ir, kaip liudija įsakymas, buvau atleistas l997 m. rugsėjo l d.
Akmenės rajono švietimo skyrius l997-2003 metai
Sugrįžimas
Tai ne taip jau paprasta imti ir sugrįžti. O svarbiausia, kas tavęs čia laukia. Kirbėjo klausimas, ar čia vietoje atsiras darbo? Ar nebus taip, kaip prieš dvejus metus – darbo rajone nėra? Paprasta galbūt tam, kas to nėra patyręs. Man tai nepaprasta. Nors aš nebuvau per daug nutolęs nuo savo rajono švietimo reikalų. Visą tą laiko aš puikiai žinojau švietimo reikalų padėtį rajone. Su visų rajono ugdymo įstaigų vadovais buvo kuo puikiausi santykiai. Didžioji dauguma pedagogų buvo artimai pažįstami. Aš buvau renkamas rajono tarybos nariu, kas leido man kreiptis į rajono švietimo skyriaus tuometinę vedėją Nijolę Lukauskaitę, kad rastų man kokias tai pareigas švietimo sistemoje čia, rajone. Ir šiandien aš esu jai dėkingas už tai, kad be jokių išvedžiojimų ir pagraudenimų buvau įdarbintas rajono švietimo skyriuje vyr. specialisto pareigose nuo l997 m. rugpjūčio mėn. 2l d. Kadangi man čia jau buvo daug kas gerai žinoma ir pažįstama, nereikėjo jokio inkubacinio periodo, tad aš tiesiai įsijungiau į man pavestą darbą. Man pradėjus dirbti švietimo skyriuje, iš 3-ios vidurinės mokyklos jau konkurso keliu buvo priimtos dirbti švietimo skyriuje 3 buvusios mano mokytojos. Tai V. Karalienė, B. Baltutienė, N. Liaudanskienė. Kaip minėjau, skyriaus vedėja dirbo Nijolė Lukauskaitė…
Daugiau apie tai gruodžio 19 d. puslapyje