Ar galėtų būti kitaip

Nemažos  dalies žmonių darbai, poelgiai lieka neįvardinti ir nepastebėti, nors juos esant, juos dirbant tam, kad visiems būtų gražiau, smagiau, mes žinome, gal net tyliai pagiriame. Garsiai tą kasmet daro Kruopiai, šiemet į seniūnijos „Aukso raidės“ knygą įbrėžę ilgametės kultūros namų darbuotojos Ritos ŽAKIENĖS vardą.

Tradicijos – tai, kas mums leidžia likti savimi. Bendruomenės tradicijos – puiki galimybė vietos žmonėms susitelkti, sukurti kažką tokio, kas vėliau, laikui bėgant, juos laikytų viename kumštyje.

Kruopių bendruomenė turi ir puoselėją vieną tokių tradicijų – kasmet, vasaros šventės iškilmėse, sutampančiose su Šv. Onos atlaidais, į seniūnijos „Aukso raidės“ knygą įrašo žmones, vertus ilgam likti atmintyje buvusių, esamų ir būsimų kruopiškių. Ūkininkų kraštu save tituluojantis miestelis garbių žmonių atranda ne tik savų žemdirbių tarpe – čia ir mokytojai, ir meno kūrėjai. Šiais metais knygon įrašytos dar dvi pavardės – mokytojos, literatų būrelio „Kruopelė“ dalyvės Simeonos Elžbietos Ramonaitės ir kultūros namų darbuotojos Ritos Žakienės pavardės.

Rita Kruopių kultūros namuose darbuojasi dvidešimt dvejus metus. Prieš dešimtmetį rajono kultūros centras ją apdovanojo „Metų darbštuolės“ nominacijoje. Jau tuomet pastebėtas ir įvertintas atsidavimas kultūrai.

Dabar paprasčiau, – sako Rita,- yra ir medžiagų ir siuvėja kultūros veiklose dalyvaujantiems žmonėms rūbus siūti. Anksčiau to nebuvo, tad siuvėjos amatą Klaipėdoje įgijusi moteris su buvusia direktore Genute Baliuliene rūbams medžiagų ieškodavo ir rasdavo net užuolaidų skyriuje ar namuose turimose skiautėse, iš jų ir siūdavo…

Ramūnas ŽIMANTAS

Visas rašinys rugpjūčio 8 d. numeryje