„Aš nesirinkau. Pasirinko mane“

Visai neseniai Naujosios Akmenės kultūros rūmuose nuskambėjo padėkos renginys „Po mūzos sparnu“. Unikali proga padėkoti žmonėms, kurie mus linksmina, dvasiškai praturtina, atveria kultūros įstaigų duris, taip pat tiems, kas paremia kultūrą. Būna ir taip, kad kultūrinį darbą dirbantys žmonės paremia įstaigas rašydami projektus. Tad padėka Ventos kultūros namų vadovei Daliai TENIENEI buvo tiesiai į raudoną tašką taikinio viduryje.

Roma JONIKIENĖ

Dalia Tenienė: keturi dešimtmečiai kultūros šviesos, gimusios  iš tėviškės dainų, muzikos – prabėgo lyg akimirka. Čia vaikiški spektakliai mokykloje, daina, čia studijos, čia keturių dešimtmečių darbas, ir kasmet, netgi kas mėnesį naujas rezultatas. O kas gi kultūros darbuotojui rezultatas? Spektaklis, koncertas, festivalis – renginiai, kurie nesikartoja. Vadinasi, kartą surežisavęs, daugiau to nepanaudosi. Į klausimą, kodėl, kokiomis aplinkybėmis pasirinko kultūrininkės darbą, Dalia atsako nesirinkusi, darbas pasirinko ją, nes anuomet buvo vienas nuo vaikystės žinomas keliukas – scena.

Sako, yra žmonių, kurie ne darbą  dirba, o tiesiog gyvena savo pašaukimu. Ventos kultūros namų vadovė Dalia Tenienė – būtent tokia. Jau daugiau nei 40 metų ji yra tas variklis, kuris neleidžia užgesti kultūrinei gyvybei, o jos gyvenimo kelias primena spalvingą paveiksliuką, pradėtą piešti vaikystėje, ir vis papildomą brandžiame amžiuje. Paveikslas  išaustas iš teatro scenų, folkloro raštų ir gebėjimo suburti  žmones.

Muzika – iš tėviškės namų ir šeimos kapelos per daug metų leido suprasti, kad gebi su būriu žmonių išeiti į sceną. Dalios talentas ir polinkis į menus neatsirado tuščioje vietoje. Viskas prasidėjo Tučių kaime, netoli Viekšnių. Nors gimtoji sodyba šiandien stovi tuščia, Dalia niekada nepravažiuoja pro šalį nesustojusi – tai jos prisiminimų ir šaknų vieta. Muzika Dalios namuose buvo kasdienybė…

Visas rašinys balandžio 8 d. numeryje