“Dirbu tai, ką labiausiai mėgstu…”

Ar dažnai iš jauno žmogaus girdite prisipažinimą, kad dirba tai, ką labiausiai mėgsta. Kad pasirinko amatą iš širdies, o ne dėl šeimos noro, ar pakluso patarimams?  Sablauskiuose gyvenančios jaunos siuvėjos (mergina mielai leido ją taip vadinti), nors išsilavinimas šaukte šaukia įvardinti ją dizainere, modeliuotoja, verslininke, gražiausių ir nuoširdžiausių minčių, žodžių apie pasirinkimą raštu nepakartosi. Rašytas žodis kaži kodėl neskamba, o štai gyvai sakomas – labai stiprus. “Esu laiminga savo pasirinkimu, myliu savo kraštą, dirbu iš širdies, viskas yra gerai,” – sakė Lina MASIULEVIČIŪTĖ, kai susitikome pokalbiui redakcijoje.

Sunku spėti, kada gi būtų atsiradusi proga susipažinti su Lina Masiulevičiūte, jei ne gabiųjų moterų Sandros Meironienės, Linos Rimkuvienės ir „linų Linos“ – taip merginą pavadinau mintyse – sukurtų rūbų ir papuošalų pristatymas verslininkės Irinos sukviestame renginyje Naujojoje Akmenėje. Tuomet Linos sumodeliuotos ir pasiūtos suknelės, palaidinės, sijonai, švarkeliai, viskas, kuo pasipuošė modeliai, vis suko ratus, kad pasigrožėtume kūryba ir darbu. Būryje moterų plasnojo sparnuota frazė: „Noriu tokios suknelės…kokia graži palaidinė!“ Iš skiautelių ir lininių medžiagų atraižėlių Lina siuva šalikėlius, maišelius, rankšluostėlius, servetėles, kad į atliekas neišmesti ekologiškos medžiagos. Ir išskirtinis siuvėjos kūrinių ženklas siejamas su vardu ir audiniu, iš kurio siuva…

Visas Romos Jonikienės rašinys šeštadienio, rugpjūčio 8 d. „VIENYBĖJE“.