Į Amazonę pas indėnus (9)
Išplaukiame. Esmeraldoje nepavyko nusipirkti alkoholio, jis čia uždraustas. Juodojoje rinkoje butelis romo kainuoja apie šimtą dolerių. Asmeniškai man ši kaina jau atrodo visiškai teisinga, Andrėjus ir Sergėjus dar laikosi, bet matau, kad nebeilgai. Jau daugiau nei savaitę neragovome jokio gėralo, o emocinę įtampą nuimti norėtųsi. Miša prisipažino, kad dar turi truputį spirito, skirto medicinos tikslams. Taigi, jau šį vakarą jį „medicinos tikslais“ ir suvartosime. Nuotaika labai gera – iš Akselio telefono man pavyko paskambinti į Lietuvą.
Pasiekiame Lau Lau kaimelį. Čia mus aplanko sėkmė – pavyksta nusipirkti nedidelio šerno kulšį.
Bandome žvejoti. Kibimas stiprus, mano spiningo valas neišlaiko. Vadas gretimoje valtyje gaudo piranijas. Kimba taip puikiai ir tokios žuvys, kad aš tikrai čia nesimaudysiu. Pabandome žvejoti kaip vietiniai – ant ypač storo valo rišame ne mažesnį kaip penkių centimetrų kablį, valo galą kabiname prie piršto. Ima vienas po kito ima kibti už delną didesni šamukai. Su jais privalu būti ypač atsargiems – šamukai turi nuodingus kaulinius pelekus ir gali labai rimtai sužeisti. Nusileidus saulei šamukų kibimas pasibaigia. Sukapojame šamukus ir naudojame juos kaip masalą didesnėms žuvims. Čia ir prasidėjo. Pradėjo kibti didieji šamai. Ne visi kabliai ir valai išlaiko jų kibimą. Valas pjauna rankas. Per keliasdešimt minučių prigaudome daugybę puikiausios žuvies. Kaip įprasta, Akselis ima inkšti, kad jam reikia tvarkyti laivelį, kad jis nori miego ir pan. Šitas tipas sugeba viską sugadinti. Žvejybą tenka nutraukti. Tam žąsinui Akseliui labos nakties nelinkim – sugadino ir pramogą, ir nuotaiką. Susirenkame daiktus ir einame miegoti į kaimelio pakraštyje stovinčią pašiūrę, Akselis lieka laivelyje vienas. Naktį pradeda žaibuoti, prasideda tokia tropine liūtis, kokios dar nebuvome matę. Vandens šuorai pasiekia ir mūsų po stogine sukabintus hamakus, laivelyje likęs Akselis turėtų būti kiaurai peršlapęs. Ši mintis pralinksmina, prasideda vienas už kitą kandesni pokštai. Paskutiniai lašai medicininiams tikslams saugoto spirito padeda iškilmingai pabaigti vakarą.
Sausio 18 diena
Pusryčiaudami valgome puikią keptą žuvį, kurią vakar pagavome. Tenka apgailestauti, kad Akselis vakar patingėjo išvalyti visą žuvį ir dalis jos sugedo. Akselis už visas pastarojo laiko nuodėmes gavo naują vardą, kurio tikrai nusipelnė – Paskudus Vulgaris. Gąsdina tai, kad baigiasi mūsų gerieji repelentai, o upe plaukti dar teks keturias dienas…
Viso rašinio dairykitės spalio 14 d. numeryje
Gytis Juodpusis
Nuotraukos interneto

