Į skiepus sudėtos šimtmečių aukos

Tikiu mokslu ir gabių žmonių protu, tais, kurie išranda vaistus, sugalvoja prietaisus ligoms diagnozuoti, atrado skiepus. Naujų vakcinų ieškoma nuolat, šimtatūkstantiniai mokslininkų kolektyvai, laboratorijos dirba vienu tikslu, kad kuo mažiau žmonių mirtų beprasme mirtimi – negavę tinkamo skiepo. Skiepus ir mokslo pasiekimus neigiantys galvoja kitaip ir elgiasi priešingai – atsisako skiepyti vaikus ir patys nesiskiepija.  Galėtume sakyti – tai kiekvieno reikalas, tačiau gyvenimas nėra toks paprastas, neskiepytieji ir paskiepytieji susimaišę bendravime. Visada galima laukti blogų pasekmių.

Vakcinos ieškojimo nuo baisiausių ligų istorija paženklinta gydytojų mirtimis. Kad įrodytų atradimo svarbą, daugelis jų patys save užkrėsdavo tūkstančius gyvybių nusinešusių epidemijų virusais. Pavyzdžiui, raupai, pasiutligė įveikti tik per gydytojų didvyriškumą. Naujas vakcinas jie išmėgindavo ant savęs. Lietuvoje vakcinavimas pradėtas 1768 metais nuo raupų.  Kai visuomenėje girdima  vakcinavimo nepalaikanti nuomonė, reikia klausti oficialių medicinos įstaigų – ar žmonės savanoriškai skiepijasi, ar skiepijami vaikai, ir nuo kokių ligų vakcinuojama. Pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja V. Sungailienė sakė, kad įprastai gripo sezonas prasideda 40 – ąją metų savaitę. Taigi, jau mėnuo, kaip negalavimai atakuoja. Spalio pradžios registruoti duomenys rodo, kad sergamumas šiemet 10 proc. mažesnis nei pernai. Viruso paplitimas priklauso ir nuo orų, ir nuo žmonių. Kuo daugiau pasiskiepys, tuo mažiau aplinkinių sirgs. Gripai puola ilgai, oficialiai iki gegužės mėnesio. 2019 – 2020 metų pavojinguoju gripo galimos epidemijos laikotarpiu įvardintos vakcinos nuo keturių tipų virusų. Apie visa tai galima paskaityti Užkrečiamų ligų profilaktikos tinklapyje.

Visa Romos Jonikienės publikacija trečiadienio, lapkričio 6 d. VIENYBĖJE.