Ir savo šešėlio reikėjo bijoti (5)
Sovietmečiu gyvenome, dirbome ir nė pagalvoti negalėjome, kad tiek daug baimės keliame KGB struktūroms ir agentams. Kelis dešimtmečius agentai optinio taikiklio nenuleido nuo Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos. 1971 metais rašytame raporte iš Akmenės rajono konstatuojama, kad kraštotyrininkams vadovauja Švietimo skyriaus inspektorius Stasys Želvys. Pasirodo, S. Želvio tėvas buvo „buožė“, 1949 metais kaip nepatikimas „elementas“ išsiųstas į Sibirą. Į draugiją infiltruoti 4 agentai, kurie seka veiklą. Be 4 agentų, draugijos veikloje dalyvauja 6 saugumui patikimi asmenys. Taigi daroma daug, kad Akmenės krašte kraštotyrininkai nenueitų ekstremistų takais. 1975 metais Akmenės krašto paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija charakterizuojama taip: veikia 54 rateliai, veikloje dalyvauja 581 asmuo, dirba 3 KGB agentai, 7 saugumui ištikimi asmenys. Konstatuojamoje rašto dalyje yra sakinys: „Į kraštotyrą buriasi nacionalistiškai nusiteikę žmonės“. Sovietiniam saugumui nepatiko, kad žmonės aukština Lietuvos valstybės istoriją, praeitį. Kagėbistams nepatiko, kad Lietuva turi S. Daukantą…
Julija SEJAVIČIENĖ mintimis dalijasi trečiadienio numeryje. Autorės nuotr.