Ir savo šešėlio reikėjo bijoti (6)

Ilgus dešimtmečius buvome tarsi po didinamuoju stiklu. Į KGB akiratį pateko Kalniškių kaimo gyventojas Z. Gricius. Jis mokėjo esperanto kalbą. KGB Akmenės poskyrio vadovų rašytame raporte akcentuojama tai, kad Z. Gricius žavisi žurnalo „Amerika“ publikacijomis, , esperantininką nutarta sekti per agentą „Pranas.“ KGB ataskaitose figūravo katalikų bažnyčios bendruomenės. Būtent čia gerai dirbo agentai „Uosis“, „Beržas“, „Edmundas“, „Žibuoklė“. Viename iš raportų nurodoma, kad kunigas R. Žulpa Kruopiuose katechizavo 23 vaikus. Agentas „Klevas“ raportuoja apie tai, kad su turistų grupe iš Vakarų Vokietijos į Lietuvą atvyko Kristina Nei. Su viešnia – savo seserimi –  susitiko Ventos miesto gyventoja J. Leonaitienė. 1990 metų lapkričio mėnesio 20 dieną informuojama apie Akmenės krašte atliktą „operatyvinį darbą“ – Aukščiausiosios Tarybos deputatas K. Inta konfidencialiame pokalbyje paatviravo apie tai, kad daugelis deputatų, tame skaičiuje ir jis, nemato kokios nors nepriklausomos valstybės koncepcijos…

O Lietuvoje jau buvo išaušusi nauja diena. Joje nutolo ir visai sunyko mus persekioję šešėliai…

Julija SEJAVIČIENĖ plačiau rašo trečiadienio numeryje