Iškreiptos informacijos karas yra pavojingas
Šiandien matome kas vyksta Ukrainoje. Ten krenta bombos, žūsta žmonės, tačiau tenka išgirsti ir apie kitokį karą, taip vadinamą informacinį. Apie tai, kas yra informacinis karas ir kuo jis pavojingas, mums sutiko papasakoti kraštietis, atsargos pulkininkas, o dabar Šaulių sąjungos mokymo ir nekinetinių operacijų centro viršininkas Vytautas REKLAITIS.
Gerbiamas Vytautai, kas vis dėlto yra informacinis karas ir kodėl jis pavojingas?
Informacinė kova yra taip vadinamo hibridinio karo dalis. Jos tikslas yra ne taip, kaip tradiciniame kare, tiesiogiai atakuoti priešą, bet griauti visuomenę iš vidaus, žlugdyti priešo valstybę.
Kas yra šio karo taikiniai ir ginklai?
Taikiniai, kaip ir tradicinės kovos atveju, yra žmonės. Skirtumas tas, kad informaciniame kare siekiama sužaloti žmones ne fiziškai, bet morališkai. Ginklas yra informacija. Ta informacija yra neobjektyvi, bet tendencingai sukurta, apdorota ir paruošta tam, kad pasiektų kuo daugiau blogų tikslų – paveiktų žmones per negatyvius jausmus, suformuotų tam tikras pažiūras bei įsitikinimus, kad visuomenėje plistų pavydas, neapykanta ar baimė.
Kaip reikėtų su juo kovoti arba pasipriešinti?
Kalbant strateginiu lygmeniu būtina ugdyti visuomenės atsparumą, kritinį mąstymą, gebėjimą atsirinkti ir suprasti informaciją. Taktiniu lygmeniu gynyba stipriai skiriasi. Tradiciniame kare pirmiausia taikomasis į priešo karius, bet ne į ginklus. Jei stovi priešo tankas, o jo įgula yra išlipusi šalia, tai tokiu atveju kovojant būtų taikomasi į įgulą, o tanką pasilinktume sau. Informacinėje kovoje viskas atvirkščiai. Čia taikomasi į ginklus, į priešo brukamą informaciją, temas. Gindamiesi siektume dekonstruoti propagandą bei konkrečius pasakojimus, paaiškintume visuomenei, kaip ir kodėl reikia saugotis. Tokiu atveju priešo kariai mums yra neįdomūs.
Kaip įvertintumėte mūsų valstybės ir žmonių atsparumą tokiame kare?
Atsparumą vertinčiau patenkinamai, bet tai nereiškia, kad blogai. Kuo toliau į vakarus nuo Rusijos tuo šis atsparumas menkesnis. Rusija informacinį karą vykdo jau daug metų ir tas karas jai labai sekėsi, nes adekvačios gyvnybos praktiškai nebuvo. O kur dar istorinis kontekstas, sovietmiečiu visa propaganda buvo siekiama išugdyti sovietų sąjungos patriotus ir natūralu, kad kai kuriuos, ypač vyresnio amžiaus, žmones ši propaganda bent jau iš dalies paveikė. Tokių žmonių atsparumas putinistinei propagandai yra itin menkas.
Ar karo Ukrainoje situacijoje kažkas pasikeitė, kokia yra dabartinė informacinio karo situacija mūsų šalyje, ar grėsmė didėja, kaip ji keičiasi?
Tik prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą pagrindinis putinistinės propagandos naratyvas buvo apie tai, kad Rusija eina apginti rusakalbių ir išvaduoti ukrainiečių nuo nacių ir narkomanų režimo, uzurpavusio valdžią. Dabar jau girdime kitą naratyvą, apie tai, kad Vakarai užpuolė Rusiją pasinaudodami Ukraina ir dabar Rusija ginasi nuo NATO. Grėsmė dideja, hibridinis karas intensyvėja. Greta informacinių atakų turime ir labai pavojingą energetinę dedamąją, tai labai galingas ginklas. Esu beveik tikras, kad artimiausių rinkimų metu, o gal ir anksčiau bus išmesta informacinė bomba, kokia pigi elektra iš Astravo atominės elektrinės, kokios pigios dujos iš Rusijos ir kaip būtų gerai, jeigu pirktume jas iš Rusijos, kaip, pavyzdžiui, daro Vengrija.
Ačiū už pokalbį
Šis straipsnis yra dalis bendro Pilietinio Atsparumo Iniciatyvos bei Vokietijos ambasados Lietuvoje projekto, skirto didinti jaunimo pilietinį aktyvumą ir skaitmeninį atsparumą. Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią rėmėjų poziciją.
