Įvykiai ir atgarsiai

Advento dienomis baigėsi pirmieji naujosios Vyriausybės darbo metai. Vyriausybė neišsibėgiojo, valstybė nebankrutavo, imtasi ir seniai lauktų, bet nemalonių skausmingų reformų. Pasipylė kategoriški reikalavimai skubiai kelti atlyginimus, aišku, nedidinant mokesčių. Patvino kaltinimai, kad nelėtėja emigracijos tempai. Objektyvesni sako, jog dėl viso to kalta pati visuomenė, kuri prieš metus vėl „ne tuos“ išsirinko. Koks nors kažkurio televizijos kanalo ar dienraščio ponaitis leidžia sau pamokslauti ir šaipytis iš visuomenės valios. Deja, tokios karingos nuotaikos būdingos ne tik Vilniaus žiniasklaidai bei politikams. Ar maža susipriešinimo ir nedideliame mūsų rajone? Buvo pertvarkoma Naujosios Akmenės centrinė aikštė – ar maža buvo burbančių, įtarinėjančių? Buvo rekonstruojama S. Daukanto aikštė ir paminklas Papilėje – ar mažai buvo prieštaraujančių?

Deja, nueinantys metai palieka ateinantiems ir nebaigtų darbų bei padarytų klaidų paveldą. Atgaivintos ir išpūstos aistros dėl rašytojo Petro Cvirkos ir poetės Salomėjos Nėries atminimo akcentų. Pasaulio istorija seniai įrodė, jog didžiausia niekšybė yra menkinti ir smerkti mirusius, iš to ir patarimas, jog apie mirusius gerai arba nieko. Nedėkingu metu Cvirkai su Nėrimi buvo lemta gyventi, abu buvo įtraukti į okupacinio Seimo delegaciją, keliavusią į Maskvą Stalino saulės. Jeigu toje delegacijoje nebūtų buvę Cvirkos su Nėrimi, ar sovietinė okupacija būtų nutraukta?

Skelbdamiesi demokratais, „kritikai“ apdairiai nutyli, kad ir P. Cvirkai už romaną „Žemė maitintoja“, ir S. Nėriai už neprilygstamą poeziją buvo paskirtos prestižinės nepriklausomoje to meto Lietuvoje literatūrinės premijos.

Leopoldas ROZGA publicistiniais apmąstymais dalijasi gruodžio 20 d. „Vienybėje: