Izraelio atvirukai ir atvertys (2)

Tvirtovė

Antrąją dieną vykstame į Masado tvirtovę, 2001 m. įrašytą į UNESCO paveldo sąrašą. Kelias vingiuoja per Judėjos dykumą, kurios tarpugūbriuose įsispraudusios menkos beduinų lūšnelės. Bet juk viename iš tų gūbrių urvų 1947 metų pavasarį piemuo, ieškodamas nuklydusios ožkos, surado tikrą lobį, iki šiol vadinamą Kumrano arba Negyvosios jūros rankraščių ritiniais. Archeologai jau kiek vėliau konstatuos, kad tai seniausi Biblijos perrašai iš III a. iki Kr. – II a. po Kr. Puikiai išlikę moliniuose ąsočiuose dėl sauso Negyvosios jūros klimato. Dar svarbiau po visų tyrimų, kad Šventraščio tekstas beveik identiškas vėliau perrašytiems. Ramu žmogui dėl turinio ir dėl plunksną laikiusios rankos, kuri negalėjo klysti, perbraukti, nes būtų reikėję rašyti iš naujo. Taip mąsto tolybėje nuo namų keliauninkas žvalgydamasis pro autobuso langą į dykumą vienoje kelio pusėje, antroje – į  Negyvąją jūrą, kurios pakrantėse auga palmių giraitės, nokstančios datulės apgaubtos maišeliais. Praskrieję pavienes oazes pasiekiame kalną, kurio viršuje modernus lankytojų centras, iš jo lynais kyla ir leidžiasi keltuvai, pilni ekskursantų. 450 metrų aukštyje virš Negyvosios jūros sienų eilės, už kurių netikėtai veriasi erdvios salės, pirtys, baseinas su išlikusios mozaikos fragmentais, mokykla, vandens patekimo į tvirtovę schema. Gidai pasakoja tragišką žydų sukilėlių ir gynėjų istoriją, kurią užrašė dažnai tą dieną cituotas Juozapas Flavijus. Karaliaus Erodo Didžiojo 42 m. pr. Kristų pastatytą tvirtovę su rūmais jau pirmame mūsų eros amžiuje apsupo tūkstantinė romėnų  kariuomenė ir per kelerius metus užėmė.

Visas rašinys rugsėjo 10 d. numeryje

Rita RINGIENĖ