Jei trijų pirštų kombinaciją atsineši, tiek pat ir išsineši

Liaudis turi posakį apie „duotą duotam“. Tai reiškia – kiek pats duosi, tiek ir tau atseikės. Akmenės miesto bendruomenės aktyvistų vardu A. Bučys apgailestavo, kad šie metai bus tušti. Mat iš 12 vertinimui pasiūlytų kultūros projektų finansavimą gavo tik vienas. Įvardino priežastį – Savivaldybė oficialiai nepatvirtino finansiškai prisidėsianti prie projektų, nors pagal teisės aktą, nusakantį projektų atrankos tvarką, Lietuvos kultūros taryba gali finansuoti  projektus, prie kurių savivaldybės prisideda ne mažiau 30 proc. projekto biudžeto.

„Mūsų rajonas šį kartą pasirodė prastai, jei toks apibūdinimas tinkamas… Kultūrinių veiklų aktyvistai, organizacijos įdeda labai daug darbo, kad tinkamai parengtų projektus, kuriuos Lietuvos kultūros taryba patvirtintų ir finansuotų. Įstatymai reikalauja, kad Savivaldybė prisidėtų lėšomis. Mūsų valdžia pinigų neskyrė. Likome, ko gero paskutiniai apskrityje,  projektai tik  popieriuje, šiemet jie nebus įgyvendinti,“ – sakė A. Bučys.  Be Savivaldybės palaikymo (lėšomis)  kūrybingų  žmonių iniciatyvos nekonkurencingos netgi apskrityje, nekalbant jau apie Lietuvą.

Projektų viešinimo, lėšų skyrimo jiems įgyvendinti ataskaitose  skelbiama kaita, pavyzdžiui, kaip keitėsi finansavimas per trejus metus. 2019 metais Šiaulių apskrityje pateikta 214 paraiškų. Jei visi projektai būtų finansuoti, reikėtų  2 milijonų 373 tūkst. eurų. Apskrities kultūros įstaigos, nevyriausybinės organizacijos aktyviausios šalyje, pateikusios daugiausia projektų. Tais metais finansuoti  97 projektai,  gauta 986 tūkst. eurų. 2020 metais apskrityje pateikta  dar daugiau paraiškų – 266, finansuoti 139 projektai, gauta 1 milijonas 230 tūkst. eurų. 2021 metais projektų  sumažėjo ir dėl ligos, buvo  pateikta 169,   finansuoti 77 projektai, skirta   835 tūkst. eurų.  Mūsų Savivaldybės kultūrininkai visus tuos metus buvo aktyvūs –  2019  metais pateikė 16 projektų,   finansuoti 3,  gauta  10800 eurų.  2020 metais pateikta 15 paraiškų iš mūsų rajono,  finansuoti  9 projektai, gauta 38000 tūkst. eurų.  Už gautas lėšas daug kūrybinių iniciatyvų ir darbų  skirta Akmenės miestui. Viskas, kas sukurta, dabar puošia vietovę.  2021 metais pateikta 12  paraiškų, finansuotas vienintelis  projektas, gauta  5700 eurų. Akmenės bendruomenės parengtame projekte numatyta pažymėti Akmenės vardo, davusio pavadinimą visam kraštui, paminėjimo rašytiniuose  šaltiniuose 510 metų ir miesto įkūrimo 490 metų jubiliejus.  Tam numatyta  sukurti  ir miesto aikštės perimetre  pastatyti  meninius objektus, vaizduojančius svarbiausius krašto istorijos įvykius.

Regioninėje kultūros taryboje, kurioje pirmiausia svarstomi projektai: svarba, nauda, tęstinumas, įgyvendinimo galimybės, atstovėmis išrinktos  Sandra Saliamanienė ir Rita Masiulienė. „Jaučiau svetimą gėdą, jausmas, kai nuo tavęs niekas nepriklauso, bet jautiesi prastai. Manau, kad puikūs projektai buvo atmesti, nes pagal įstatymą, norint gauti finansavimą Savivaldybė turi prisidėti 30 procentų. Mūsų Savivaldybė nepatvirtino prisidėjimo, buvo lyg ir pažadas, kad parems. Bet svarstant oficialiai pažadai neprisegami prie dokumentų. Likome be svarbių projektų pratęsimo. Turime kūrinių, kurie pradėti ir nebaigti“, – pasakojo regioninės kultūros tarybos narė S. Saliamanienė.  Konkretaus atsakymo, kodėl neprisidedama lėšomis, pašnekovai sakė nežinantys, o kalbų iš pašalio nekomentuosiantys. Projektams geriausių  minčių duoda paprasti žmonės, kurie ir dalyvauja veikloje, ne  valdžia. Idėjos skaidrios – kaip žmonės įsivaizduoja laisvalaikį, ką norėtų veikti ir ką matyti viešose vietose.

Rajono tarybos posėdyje buvo paklausimas apie projektų kultūrai finansavimą, tačiau diskusija neišsirutuliojo, tiksliau – nukrypo į reklamai skirtą stulpą, nupirktą beveik už 10 tūkst. eurų ir pastatytą prie Naujosios Akmenės kultūros rūmų. Suabejota, ar į stulpą verta tiek investuoti? Jei pramoninį stulpą lygintume su autoriniu menininko darbu, kuris sendamas tik vertės įgautų, kad ir koks kokybiškas „reklamos laikiklis“ būtų, autorinio kūrinio nenurungtų. Akmenės miestui skirta kompozicija „Išminčių stalas“ nebaigta, nes tęstinis projektas be Savivaldybės paramos negavo finansavimo. Sukurtas stalas ir vieno išminčių skulptūra, reikia dar dviejų skulptūrų.  S. Saliamanienė beldžia į visas duris ir prašo paramos, kad kūrinį būtų galima užbaigti. Klausimas – ar lemta mums turėti tokią vietą, kuri atspindėtų krašto istoriją, akmens skulptūromis parodytų tuos, kurių darbus žino Lietuvos šviesuomenė ir kultūra besidomintys.

Romos Jonikienės publikacija balandžio 17 d. „VIENYBĖJE“.