Ką daryti su kitaminčiais?
Žinia, kad kitaip galvojančių dabar nėra daugiau nei kitu laiku, tik dabar daugiaus galimybių išreikšti nuomonę. Tad ir atrodo, kad besipriešinančių daugiau. O kad galima pasakyti, ką galvoji, yra gerai. Tik atsiranda rūpestis dėl minčių raiškos būdų ir reakcijos. Jei nebūtų žmonių, ginančių savo nuomonę, neatsirastų mokslo atradimų, netobulintume ir bendro buvimo. Visuomenė dažnai neigia naujoves, o paskui mielai naudojasi jų privalumais. Juk neveltui dalinama ir prestižinė A.Sacharovo premija. Ji – už tiesos sakymą. Šiemet į ją pretenduoja Rusijoje įkalintas Ukrainos režisierius O. Sencovas, nuteistas 20 metų nelaisvės už tariamą teroro aktų organizavimą Rusijos aneksuotame Kryme. Sacharovo premijai taip pat nominuota turkų kilmės teisininkė, aktyviai kovojanti prieš politinį ir religinį ekstremizmą bei moterų priespaudą. Buvęs Sirijos karo fotografas 2013-aisiais slapta išvežė iš šios šalies per 55 tūkst. nuotraukų, atskleidžiančių Sirijos režimo kankinimus ir žudynes kalėjimuose. Buvęs ūkvedys iš JAV teisme įrodė, kad vienos kompanijos gaminami cheminiai preparatai sukelia vėžį. Į kandidatų sąrašą įtrauktas ir marokietis, judėjimo prieš korupciją, priespaudą bei piktnaudžiavimą valdžia, lyderis.
Tad pagalvoju, kuris „iš tiesos sakytojų“ mūsuose dabar taip galėtų būti įvertintas. Ar tas, kas garsiai kalba, teisus?
Lilija SMALAKIENĖ svarsto šeštadienio, rugsėjo 29 d., Vienybėje.