Kaip Zigmio ieškojome
„Vienybės“ laikraščio kolektyvas kartu dirbo ne vieną dešimtmetį. Profesionalai mokė naujokus, o daug ko išmokę naujokai laikui bėgant pakeitė savo mokytojus. Šiame kolektyve žmonės rūpinosi vieni kitais, žinojo, kaip ir kuo gyvena kolegų tėvai, vaikai, draugai. Nebuvo sąvokos: „man nerūpi, nes tai nėra mano šeima“. Čia vieni kitiems rūpi. Laikraštis buvo ir tebėra darbo rezultatas. Laikraščio prenumerata yra tęstinumas ir tuo pačiu vis kas nors naujo. Lapkričio 14 dieną Viešojoje bibliotekoje bus pristatyta knyga apie dešimtmečius laikraščiui atidavusį Akmenės rajono Garbės pilietį, redaktorių, iš pašaukimo kraštotyrininką Leopoldą ROZGĄ. Tą pačią dieną Papilėje, Simono Daukanto muziejuje su atidengtas Leopoldo Rozgos suoliukas.
Pradėkime nuo linksmesnių prisiminimų…
„Vienybės“ komentaras
Kaip Zigmio ieškojome
Julija SEJAVIČIENĖ
Kratomės duobėtais Kapėnų ir Tučių keliukais, dirsčiojame į miškus. Ieškome avietyno, nes tądien susiruošėme aviečiauti. Redakcijos darbuotojai dažnai kartu išvykdavo tai grybauti, tai uogauti. Papilės krašto miškus ir jų grybvietes geriausiai žinojo Leopoldas Rozga. Jis ir veždavo. Aš prie vairo sėsdavau, kai sumanydavome pauogauti ar pagrybauti Latvijos miškuose. Daug kartų vežiau rinkti mėlynių ir aviečių, bruknių ir spanguolių. Tai į Engurę, tai į Tervetę. Grybauti – į Adomiškių arba Kruopių apylinkes. Tuos miškus buvau išžvalgiusi ir klaidžioti nereikėjo. Pastūmusios visus darbus į šoną, visada į gamtą šokdavo O. Glodenienė, L. Smalakienė, D. Gajauskienė, J. Šarkienė (kolegos Algio žmona) ir kiti.
Apie Zigmio paieškų prisiminimą – antradienio “Vienybėje”.