Keisk pasaulį nuo savo pusės… ir pasirašyk trys „D“
Tai apie merginą, kurios pavardė ir veiklos akyse sušmėžavo gal prieš trejetą metų. Jos buvo pilna visur: gimnazijos renginiuose, rajono jaunimo veiklose, susitikimuose su vietos ir šalies politikais. Paskutinis lašas, pridėjęs į mano smalsumo indą aštriausių prieskonių, ir paakinęs pakalbinti dabar jau abiturientę aktyvistę – ilgas ir sunkus organizatorės kelias į labai reikalingos jaunimo susibūrimo vietos IVIDU atidarymo procesą. Neabejoju, kad Akmenės miesto žmonės atspėjote apie ką rašysiu. O ne akmeniškiams tegul bus pratęstas smalsumo procesas.
Kai skaitant rajono naujienas vis aptikdavau Akmenės gimnazijos moksleivės Dominykos Danutės DOBRIKAITĖS pavardę, pagalvodavau – kaip tas vaikas tiek spėja nuveikti? Atidžiai sekiau jaunimo iniciatyvą Akmenės mieste įkurti viešą erdvę, pavadintą IVIDU, visame procese vėl šimtus kartų skaičiau Dominykos Danutės pavardę. Ji kvietė į talkas, informavo apie nuveiktus darbus, dėkojo pagelbėjusiems, o pačioje svarbiausioje dalyje – iškilmingame pastato jaunimui atidarymo ceremonijoje ne sveikinimus priiminėjo, o rikiavo procesą ir darbus… Kaip mergina sudėlioja užimtos paros laiką, kurio užtenka mokslui ir dar mažiausiai trims užsiėmimas kasdien? „Keliuosi 6 valandą ryto. Būna dienų, kai pamokų mažiau, tuomet tvarkau būtiniausius reikalus. Dažniausiai gimnazijoje būnu iki penktos valandos popiet. Lankau šokius. Po repeticijos būna vienas iš kurios nors veiklos susirinkimų. Dalyvauju penkių organizacijų veikloje. Mane domina politika, jaunimo veikla, be abejo – IVIDU renginiai, darbas mokinių taryboje. Nė vienos veiklos neatsisakyčiau. Reikia planuoti laiką, nešvaistyti jo šiaip – be tikslo, tuomet viską suspėsite. Ir laiku nueisite miegoti,“ – paprastai, be įmantrių receptų apie abiturientės kasdienybę pasakoja mergina.
Romos Jonikienės rašinys šeštadienio, spalio 26 d., VIENYBĖJE