Kelionė į žydėjimo laiką (3)

Gražiausiai tvarkomos aplinkos apžiūra žmonėms, kurie važiuoja po seniūnijas, turi apčiuopiamos naudos. Pirmiausia susipažįstama su platesniu ratu gyventojų, antras aspektas – komisijai tai nėra antraeilis, papildomas darbas, tai akivaizdus pavyzdys, kokie darbštūs, geranoriški ir tvarką mėgstantys mūsų žmonės. Trečias pliusas: ne visi vietiniai žino, kaip jaukiai gyvena kaimynai. Be to, važiuodami į konkrečią vietą, pakeliui pamatome dar kelias ar keliolika puikių sodybų.

Papilė

Paskutinis pasakojimas iš Papilės seniūnijos. Ir persikelsime į Ventą, ten taip pat žydi gėlės, aplinką puoselėja darbštuoliai. Visada susitinkame su anksčiau, prieš keletą metų lankytų sodybų šeimininkais, labiausiai džiaugiamės naujai pristatytais. Sukasi ratas – jau lankytos sodybos pasipildo gėlynais, meniniais atributais, o anksčiau „nužiūrėtose“, bet neaplankytose sodybose randame jau paaugusius augalus, gėlynus, akmenų ir augalų oazes.

Kad Daubiškių kaime sodyba išskirtinė, pamatėme iš tolo. Visa šalia gatvės esanti kiemo pusė slėpėsi gėlėse, augmenija tokia vešli, įvairiausių daugiamečių gėlių tiek daug, kad šeimininkams tvora nereikalinga, nes norisi gėrėtis viskuo, kas žydi. Papilės seniūnijos seniūnės pavaduotoja Birutė Ungeitienė palydėjo mus į Dianos ir Linarto JUŠKŲ sodybą. Įsimylėjau šį kiemą iš pirmo žvilgsnio. Čia tiek daug šalavijų, kurie ryškų mėlynumą suteikia kaip sieną kitų spalvų gėlėms. Net sunku būtų pasakyti, kokios spalvos nėra gėlyne… Pavadinau šeimininkę „šalavijų karaliene“. Sako, niekas taip nevadino. Bet apėjus namą, visas pasienis įspūdingomis jukomis apsodintas, o šios po kelis žiedus iškėlusios. Komisijos nariai juokavo, kad gal vadinkime šeimininkę Dianą „jukų karaliene“. Taip aistringai pasidžiaugus gėlėmis, Diana pasiūlo pasiimti „vaikų“ ir sodintis. Bet mūsų kelias ilgas, ir augaliukai suvargtų.

Juškų šeima gyveno Vegerių kaime (tokiu pavadinimu vietovė yra ne tik prie Naujosios Akmenės, bet ir Papilės seniūnijoje). Bėda buvo blogas kvapas dėl fermų. Daubiškių kaime gyveno Linarto tėvai, liko sodyba, kaip sako šeimininkai – kuklus namukas, buvo 40 arų žemės. Ėmėsi remonto, visko, kas tik įmanoma, pertvarkymui. Griovė, valė, vežė, perstatė, veisė gėlynus, sodino gražius augalus. Ir šiai dienai akys mato, o širdis džiaugiasi.

Sodyba puiki, tvarkinga, apželdinta, bet dar vienas pastebėjimas nustebino. Diana laiko karvutę ir prieauglį, šiuo metu du veršiukai. Atėjo laikas, kai stebimės gyvuliukus kaimuose auginančiais žmonėmis. „Kur jūsų tvartas, kad tokia ideali tvarka visur“, – smalsavome. Ir šeimininkė apvedė mus aplinkui sodybą. Gyvulių gyvenamoji dalis sodybos antroje pusėje. Yra pieno, yra sūrių, varškės. „Man gyvuliai svarbu, čia kaimo gyvenimo dalis. Esu veterinarė, visada auginau gyvulių. Bent jau dabar tikrai jų neatsisakysiu. Darbo daug, bet man patinka,“- sakė Diana. Paskaičiavome, kas gi dar kaime gyvulių augina. Be Dianos dvi šeimos, ir viskas…

Po apsilankymo pas tvarkingus, puikius žmones, dažną kartą mintyse modeliuoju, kokio kiemo norėčiau. Juškų aplinka, vešlūs, spalvingi gėlynai paliko įspūdį.

Nuoraukose sodybos šeimininkė Diana ir jos puoselėjamas gėlynas