Kodėl gyvenu čia

Būtų darbo – būtų jaunimo

Baigusi Ramučių gimnaziją Rimantė MILTINYTĖ pasirinko geodezijos studijas vienoje Kauno kolegijų. Diplomuota specialistė ieškojo darbo. Atvykusi į pokalbius išgirsdavo vieną ir tą pačią frazę: „Mums reikia patyrusio specialisto.“ „Bet nė vienas vadovas nepasakė, kaip galima įgyti patirties, neturint darbo,“- liūdnai juokavo Rimantė. Sako, esanti dėkinga UAB „Geo Planum“ vadovui, kad pasitikėjo. „Kurį laiką dirbau pagal laikiną sutartį. Manau, dirbu darbą, kurį suprantu. Jau treji metai dirbu matininke geodezininke. Ir draugei, baigusiai tuos pačius mokslus, pasiūliau dirbti kartu,“- pasakojo Rimantė Miltinytė. Rimantė nesistebi į užsienį, kaip į išsigelbėjimą, žvelgiančiais bendraamžiais. Ten jaunam žmogui daug galimybių įsitvirtinti, kur kas geresnis atlyginimas. Ko gero, pašnekovės nuomone, verčiau užsienis, nei Lietuvos didmiestis. Bet ši taisyklė Rimantei netinka. „Tačiau, kai apsvarstau visus „už“ ir „prieš“ – renkuosi savąjį kraštą. Ypač dabar, kai gražėja aplinka, kai įrengiami vis nauji aikštynai sportui. Kai išgirdau apie baseino statybą, pasakiau: būsiu pirmoji, atėjusi plaukioti“.

Visas Romos JONIKIENĖS rašinys trečiadienio „Vienybėje“