Lietuva mano šalis

Rajono kultūros centre dirbanti,  iš Ukrainos į Lietuvą atvykusi ir jau apsipratusi su nauja šalimi, Ksenija ROCHAHOVA, mokosi lietuvių kalbos, daug bendrauja su kolegomis, vietiniais žmonėmis, rengia fotografijos, tapybos parodas, fotografuoja renginiuose. Siūlome interviu su iš Ukrainos per karo suirutę į mūsų rajoną atvykusia ir pritapusia jauna moterimi.

Kaip atsidūrėte Lietuvoje?

Papasakosiu šiek tiek apie tai, kodėl Lietuva. Pirma, mano šaknys labai susijusios su Lietuva. Mano protėviai ilgą laiką gyveno Lietuvoje, bet taip jau nutiko, kad senelis išvyko dirbti į Ukrainą ir ten pasiliko. O mano tėvas labai norėjo grįžti čia, kur prasidėjo mūsų šaknys.

O dabar papasakosiu, kaip atsidūriau Lietuvoje aš.  Taip jau atsitiko, kad nuo 2014 m. buvome priversti kraustytis iš vieno Ukrainos miesto į kitą, nes Luhansko sritį okupavo rusija. Paskutinė mano stotelė buvo Odesa, gražus miestas prie jūros. Tačiau istorija pasikartojo. 2022 m. vasarį rusija nusprendė, kad to gabalėlio jai neužtenka, ir pradėjo pulti visą Ukrainos teritoriją, o į sąrašą pateko ir Odesa.

Mano tėvai tuo metu gyveno Lietuvoje ir be jokių klausimų pasisiūlė mane priimti. Iš pradžių su vyru nedrįsau išvykti, nes iki paskutinės akimirkos netikėjome tuo, kas įvyko. Tačiau po to, kai kelios raketos nukrito netoli namų, kuriuose gyvenome, iš karto pradėjau planuoti kelionę į Lietuvą. Buvo labai baisu, kai nuo raketų smūgių drebėdavo namo langai ir atsidarinėjo durys. Buvo baisu miegoti ir nežinoti, ar kitą dieną atsibusi.  Nusprendžiau vykti pas tėvus į Lietuvą. Vyras liko Ukrainoje.

Ksenijos įspūdžiai – antradienio laikraštyje.