„Malda medy ir akmeny“

Tęsiant ventiškių TAU išleistos knygos pristatymą pasinaudosime surinkta kraštotyrine medžiaga, kad kuo išsamiau perteiktume lietuviškumą ir tradicijas mūsų rajone. Kryžius, religinio pobūdžio skulptūras ir  statulas fiksavo ne vienas istorijos mėgėjas. Didelį darbą nudirbo bibliotekininkai, mokyklos. Iš kraštotyros leidinių surinkome ištraukas apie šventuosius, jų įamžinimą įvairiais pavidalais. Irtai padarė pripažinti menininkai ir paprasti savamoksliai. Tačiau kryžiai ir paminklai stovi dešimtmečius, net ilgiau, ir jau tapo istorija. Taigi, tęsiame supažindinimą su Akmenės rajone esančiais religiniais atributais ir surinkta informacija. Iliustracijos Linos Vaičkuvienės, sudėtos į knygą „Malda medy ir akmeny“.

„Vienybės“ komentaras

  Koplytėlės ant žemės ir medžiuose

Šiuolaikinėms koplytėlių ant žemės interpretacijoms priklauso visoje nūdienos Lietuvoje paplitę monolitinės drožybos paminklai, kurių struktūrą sudaro neaukšta apatinė rąsto dalis, virš jos nišoje arba atviroje angoje išdrožta skulptūra, kuri dengiama dvišlaičiu arba kitos formos stogeliu su geležine viršūne. Akmenės rajone tokių paminklų užfiksuoti tik pavieniai pavyzdžiai. Vienas jų – minėtoje S. Joniškio sodyboje abipus kryžiaus pastatytos dvi šiuolaikinės stilistikos koplytėlių variacijos su atvirose nišose atvaizduotomis Šv. Jono ir Švč. Marijos skulptūromis, kurias dengia masyvūs dvišlaičiai stogeliai ir gana didelės spinduliuojančios metalinės viršūnės.

Ansambliškumo įspūdį sukuria ne tik metalinių kryžiaus ir koplytėlių dalių formos, bet ir visų trijų paminklų apatinės dalies modeliuotė. Kita koplytėlės ant žemės interpretacija užfiksuota Albinos ir Kęstučio Kinčių sodyboje Ventoje, Gedimino gatvėje…

Visas rašinys gegužės 15 d. numeryje