Malonumai tampa praradimu

Rajono centro gyventoja Virginija (vardas pakeistas) sovietmečiu dirbo sunkiai – statybose, kituose sunkiuose, daug fizinės jėgos reikalaujančiuose baruose. Uždarbis buvo nedidelis, tad ir pensija menka. Dar labiau ji sumenko, kai įvedė eurą. Moteris sveikatos dar turi, kiekvieną dieną darbuojasi sodų bendrijos sklypelyje. Išaugintas ankstyvąsias salotas, svogūnų laiškus, paskui agurkus ir pomidorus ji parduoda turgelyje. Taip prisiduria prie menkos pensijos.

Tačiau vieną dieną moteris, sugrįžusi iš sodo, apsiverkė. Nukako nuskinti braškių. Savo sklypelyje Virginija uogų nerado. Paryčiui kažkas ištrypė   braškyną, nuskynė uogas.

– Tai baisiau negu pinigus būtų iš kišenės ištraukę… Man labai skaudu, tiesiog širdies darbas sutriko,- sakė Virginija.

– Mes prie savo braškyno sodo sklypelyje pakaitomis budime. Vagišiai ateina vėlai vakare arba anksti rytą. Niekada dar taip nebuvo, kad tavo sodo gėrybių kažkas jau lauktų, – atvirai dėstė turgelyje gražiomis braškių uogomis prekiaujanti Loreta.

– Policijos komisariatai pertvarkė savo darbą. Pareigūnų ekipažai budi miestuose ir gyvenvietėse. Ar pravažiuoja jie vienos ar kitos sodų bendrijos teritorija? Padarytų netikėtų reisų, vagys nesijaustų tokie drąsūs visagaliai,- samprotauja „Eibučių“ sodų bendrijos narė Danutė.

Išvadą galima padaryti tokią: nenori prarasti, nesodink , tiesiog nedirbk žemės rėželio sodų bendrijoje. Ką tada darytų sodo gėrybių vagys?

Julija SEJAVIČIENĖ

Rašinys apie vagystes iš sodų – liepos 1 d. „Vienybėje“