Mūsų kaimų biografijos. Judrelių vardas virš rudenėjančio lauko

Ir žmonių, ir kaimų likimas nevienodas, ir nesuprasi, kada ir kieno išpranašautas. Buvusiame Akmenės valsčiuje buvusių Judrelių nūnai tik vardas belikęs senuose dokumentuose ir amžininkų prisiminimuose. Tuo tarpu kaimynystėje buvusių nedaug didesnių kaimų Ivanauskių, Pakempinių, Lygeikių dar likę bent po kelias sodybas su žmonėmis, prie jų prirakintais. O apie Judrelius tenka samprotauti, kas tai buvo: kaimas ar dvaras. Nes Judreliai žinomi labiausiai dėl to, kad paskutinis jų savininkas buvo garsusis agronomas Vladimiras Zubovas, Medemrodėje amžino poilsio atgulusio grafo Vladimiro Zubovo sūnus.

Matyt, iš tiesų pirmiausia būta kaimo, senuose dvarų inventoriuose tikriausiai yra išlikę čia gyvenusių pavardės, vardai. Kas nors kada nors suras, išsiaiškins giminystės saitus. Giminių istorijose aptikau išrašą iš bažnytinių knygų, kad 1863 metais Judrelių sodžiuje, Stanislovo ir Mortos Noreikių šeimoje, gimė dukra Ona, kuri čia išaugo ir 1882 metais ištekėjo už Domininko Čiapo. Čiapams 1900-aisiais metais gimė dukra, kurią pakrikštijo Marcijona, o jinai, būdama 20 metų, ištekėjo į Gulbinų kaimą, už Pranciškaus Budrio. Gal atsiras, kas aptiktų ir Marcijonos likimą bei mirties datą. Tačiau ir iš šių archyvo nuotrupų akivaizdu, kaip gyveno ir kaip išliko mūsų kaimai: karta keitė kartą, nusenusius tėvus ūkiuose pakeisdavo sūnūs ar žentai, o motinas – dukterys bei marčios.

Yra žinių ir apie Judrelių kaimo pakraštyje buvusias kapinaites. Regis, dabar senkapių nebelikę, tačiau jie buvo, vadinasi, čia žmonių gyventa kur kas seniau, negu čia paminėtieji 1863 metai. Dienraštis „Vakarai“ jau 1938 metais nerimavo dėl šių kapinaičių likimo. „Arti Judrelių dvarelio sodybos, pagal buvusį upelį yra pusės ha ploto smėlėta aukštumėlė, kurią iš senovės vieni vadina milžinų, kiti – karių kapais. Aukštumėlė buvo apaugusi storais beržais. Čia buvo pastatytas ir kryžius. Prieš keletą metų vienas latvis, vykdydamas savo statybą, buvusius kapuose antkapius nuardė ir akmenis paėmė sau. Imdamas smėlį bei žvyrą, gerą plotą iškasė. Daugybę senų kaulų ir buvusių prie jų liekanų suardė, sunaikino. (…) Beveik kiekviename kape buvo palaidota po 2 – 3 lavonus. Prie kai kurių lavonų randama įvairių formų metalinių urnelių, pinigėlių (sako, buvo rasta XIII amž.), žalvarinių bei geležinių padarų.“ Tuo metu Judreliuose, rodos, jau gyveno Zubovai…

Daugiau  Leopoldo ROZGOS publikacijoje šeštadienio, gegužės 16 d., VIENYBĖJE.