Nurimti, mėgautis gyvenimu…
Klausiausi įspūdžių iš žygio šiaurietiškomis lazdomis pajūriu. O kai paklausiau, kiek kilometrų nužygiavo, gavau atsakymą, kad, einant pajūriu, reikia ne kilometrus skaičiuoti, o mėgautis saule, jūra ir gyvenimu…
…Laukiame lėktuvo. Eilėje prieš mane jauna šeima ir trys vaikiukai: du kokie keturmečiai, vienas gal kokių dviejų. Laukti prailgsta, nes lėktuvas vėluoja. Susidomiu šeima, nes negirdžiu nei vaikų zirzimo, nei tėvų balsų tramdančių vaikus. Neretai žmonės suirzta laukdami, nes stresą kelia ir nepatogumai, ir būsimas skrydis. Žinoma, vaikai juda, pabėgioja, lipa, tačiau iš jų tėvų sklinda kažkokia besišypsanti ramybė. Ir jokio irzulio debesėlio… Galvoju sau, kiek nedaug tereikia. Tiesiog nusiraminti.
Nusiramintume lengviau, jei nežiūrėtume televizoriaus ar radijo negirdėtume. Nes viešas mūsų gyvenimas vis dažniau kelia irzulį, kelia norą priešintis, ginčytis. O kartais net nusisukti. Vieši debatai – tik mėtimasis oponentų trūkumais ar nuodėmėmis. Tai, kas svarbu, paverčiama emocijomis. Deklaruojama, kad į svarbius klausimus atsakys tauta referendumuose. O kas bus toliau? Vėl braidysime po nepasitenkinimo, pykčio, nuoskaudų balas?
Vienas smagus žmogus pasidalino savo gyvenimo taisyklėmis. Tarp jų randu, kad pozityvumas visad laimi prieš pyktį, sarkazmą ir ironiją. Nors pykti esą visada lengviau. Bet su pykčiu ir cinizmu yra panašiai, kaip su narkotikais – ilgainiui susigadini pats save.
Specialistai sako, kad rūstumas, niūrumas, bodesys ir liūdesys – giminaičiai, priešingi gyvenimo džiaugsmui. Krikščioniškoji teologija tai vadina rūstumo nuodėme. Ir mirtina vadinama, nes naikina norą gyventi. Nors neretai atrodo, kad rūstumas turėtų būti išminties ženklas. Niūrumas kaip suodžiai uždengia žmogaus prigimtinę šviesą, pamažu kaupiantis neva „gyvenimo patirčiai“. Beje, nuoskaudų ir įžeidimų nederėtų vadinti patyrimu, sako psichologai. Kol žmogus liūdnas, piktas, įsižeidęs, kaltas ar kenčiantis, tol jo gyvenimo išbandymai nėra tapę patirtimi…
Ramaus Verbų savaitgalio! Įsileisime šviesios pavasario gyvybės, rasim jėgų mėgautis gyvenimu.
Daugiau Lilijos Smalakienės pasvarstymų šeštadienio balandžio 13 d, VIENYBĖJE