Pamokos kelioms kartoms

Reikia tikėti, kad išmokome Lietuvoje gyvenančių tautų sutarimo pamoką. Istorija mums primena blogą laiką, kai nugalėjo žiaurumas, ir 1941 metų rugpjūčio 4 dieną Akmenės krašto žydai,, buvo priversti palikti namus, juos apgaubė nežinia ir baimė. Kurį laiką laikyti Akmenėje, buvo išvaryti į Mažeikius ir nužudyti. Faktai komentarų nereikalauja. Reikia tiesos ir žinojimo.
Po 80 metų nuo Akmenės apylinkių žydų bendruomenės sunaikinimo „Atminties kelio“ eisena priminė tai, kas įvyko ir ko ištaisyti nebeįmanoma. Rugpjūčio 4 – ąją VšĮ „Akmenės istorijos muziejus“, D. ir M. Lopaičiai pakvietė į susitikimus, kuriuose į vietas dėliota istorija. Pirmasis susitikimas Klykolių kaime (Naujosios Akmenės kaimiškoji seniūnija). Čia buvusioje žydų sinagogos vietoje atidengtas paminklas. Kokie žydų bendruomenės pėdsakai Klykoliuose? Vieši dokumentinės istorijos faktai sako, kad Klykoliams prekybinės privilegijos suteiktos 1757 m. Manoma, kad žydų gyvenvietė įsikūrė nuo maždaug XVIII a. vidurio. 1866 m. Klykolių plane jau pažymėtos dvi žydų sinagogos. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą miestelyje gyveno apie 500 žydų. Tarpukariu Klykoliai priklausė Akmenės valsčiui. Nepriklausomoje Lietuvoje čia gyveno apie porą šimtų žydų. Tačiau 1939 m. žydų miestelyje beveik nebebuvo. Tragiškiausios dienos Klykolių žydus užklupo 1941 metų liepos viduryje, kai juodosioms jėgoms padėję vietiniai suėmė kaimynus ir padėjo juos nuvežti į egzekucijos vietą. Suimtieji buvo uždaryti vietos sinagogoje. Po keliolikos dienų išvaryti į Akmenę, dar vėliau – į Mažeikius. 1941 m. rugpjūčio 9 d. Klykolių žydai (21 asmuo) sušaudyti Mažeikiuose, prie žydų kapinių, kartu su kitais iš Mažeikių atgabentais tautiečiais. Taip buvo sunaikinta negausi Klykolių žydų bendruomenė. Duomenis po kruopelę surinko VšĮ „Akmenės istorijos muziejus“ vadovas Arūnas Ostrauskis.
Ir jau nėra jokių galimybių išplėtoti to meto įvykių chronologiją. Mūsų tikslas – prisiminti, priminti ir pagerbti, tai padarėme liepos 4 – osios vidurdienyje, susitikę Klykolių kaime, pagrindinio kelio šalikelėje. Tarp dviejų didelių akmenų – metalo lentelė su įrašu, kad šiame lauke stovėjo dvi sinagogos, o kartu su lietuviais gyveno žydai. Į paminklo atidengimo iškilmes atvyko Lietuvos žydų bendruomenės (litvakų) pirmininke F. Kuchliansky, Šiaulių krašto žydų bendruomenės pirmininkas N. Gleizeris, Mažeikių gimnazijos šaulių vadė R. Skrodenytė, išskirtinai aktyvi susitikimų, pagerbimų organizatorė, Lietuvos genocido tyrimų centro vykdomoji direktorė I. Vilkienė, centro atstovai iš Raseinių ir Veiviržėnų. Dalyvavo rajono meras V. Mitrofanovas, vicemeras T. Martinaitis, Tarybos nariai A. Klimas, R. Znutas. Naujosios Akmenės kaimiškosios seniūnijos seniūnas Z. Stankus. Iniciatyviausi žmonės, kurie gerąja prasme užvirė „košę“ ir jau kelerius metus neleidžia jai atvėsti – D. ir M. Lopaičių šeima, šį kartą įdėjo daug pastangų, kad paminklas būtų pastatytas, kad į ceremoniją atvyktų žydų bendruomenių nariai, dalyvautų Klykolių kaimo bendruomenė…

Romos JONIKIENĖS publikacija rugpjūčio 7 d. numeryje