Plenero dalyviai mėgavosi mūsų kraštu
Pirmąją rugpjūčio savaitę kavinėje – viešbutyje „Naujoji Akmenė“ vyko mūsų krašto menininkės Ritos ALMANIS surengtas tarptautinis tapybos pleneras „Akmenės kraštas – 1“.
Ramūnas ŽIMANTAS
Rita pasakojo, kad link jau įvykusio ir gerų įspūdžių laviną palikusio plenero ji keliavo dvejus metus. Pati dalyvavusi ne viename panašiame renginyje, norėjo, kad viskas iškart pavyktų. Tam reikėjo ne tik vietos, idėjos, pinigų, bet ir kompanijos, kuri savo buvimu įkvėptų kiekvieną iš dalyvių.
Laukimas, planavimas nenuėjo veltui. Menininkų susiėjimą paremti geranoriškai sutiko VšĮ „Naujosios Akmenės sanatorija“, apgyvendinusi, maitinusi, skyrusi erdvę dirbtuvėms, tapybos darbų eksponavimui. Į plenerą atvyko tie, kurie apsidžiaugė pamatę ką čia sutiks, su kuo kartu keliaus po Akmenės kraštą, kartu tapys, turės begalę bendrų veiklų – Ilona Žvinakienė atskubėjo iš Panevėžio, Živilė Vaičiukynienė ir Gražvyda Andrijauskaitė – iš Kauno, iš Marijampolės, pastaruosius metus ten gyvenantis pabėgėlis iš Ukrainos Serge Ra, Kotryna Almanytė atskrido iš Danijos. Šešių kūrėjų sinergija buvusi tokia teigiama, kad Živilė neatsispyrė josios traukai ir išskubėjusi į koncertą, kurio bilietus buvo įsigijusi prieš pusmetį, dar nenutilus ovacijoms tekinomis sugrįžo atgal į Naująją Akmenę.
Kūrėjui svarbiausia – emocijos, pojūčiai. Kalbinti menininkai prisipažino iki šio plenero Akmenės rajone nebuvo buvę, todėl kiekvienas aplankytas mūsų krašto gabaliukas, sutiktas žmogus jiems buvęs nauju atradimu.
Šeštadienio (rugpjūčio 8 – osios) vidurdienį, kada svečiavausi pas tapytojus, jie ruošėsi kelionei pas Antaną Adomaitį. Prieš tai buvo apsilankė Saulėgrąžų labirinte, tačiau didžiausią įspūdį ir palaimą paliko Kamanų pelkė – turbūt todėl jų plenero metu kurtuose darbuose tiek daug gamtos, žiedų. Ilona iš Panevėžio sakė, jog sekančiame plenere, kurį organizuos Rita, būtina ne tik apsilankyti Kamanų pelkėje, bet ir atlikti ritualą, panyrant visu kūnu į samanas, susiliejant su gamta. Pati Ilona vieną vakarą surengė mokymus bičiuliams, rodė, kaip galima atsilaiduoti, nepriimti blogų emocijų, tampant tarsi siūbuojančiais jūros dumbliais.
Gamtos spalvos menininkes kerėjo ne tik Kamanose…
Visas rašinys penktadienio numeryje