Publicistika
Sveiki, kaip sekasi?
Gaunu žinutę: „Sveiki, kaip sekasi? Seniai nesimatėme, susitikime.“ Telefono numeris nežinomas, autorius nepasirašė, bet taip smalsu, kas jis. Parašau atsakymą: „Kur siūlai susitikti?“ ir tikiuosi iš nurodytos vietos suprasti – ar tikrai man skirta žinelė. Atsako: „Kur visada.“ Akligatvis! Blaškausi tarp smalsumo ir tiesos. Galėčiau parašyti ir paklausti, kas rašo, bet tuomet prapultų intriga. Jei tęsčiau beprasmį susirašinėjimą, gal nuliūdinčiau ir gaišinčiau gerą žmogų, pasiilgusį draugo. Pasielgiau lietuviškai abejingai – nebeparašiau nieko.
Gyvename savo mažus gyvenimus ir smalsiai stebime, kaip didelius darbus dirba JIE, mums primetantys taisykles. Jei reaguosi į visas valdiškas nesąmones – susigadinsi nervus, jei nereaguosi – neapginsi visuomenės intereso ir valdžia susireikšmins, manydama, kad gerai dirba. „Facebook“ paskyroje pasirodė informacija, kaip ir už kiek Savivaldybė perka gėlių, želdinių. Ir kad perka iš Kultūros centro direktorės mamos. Anksčiau, jei teisingai pamenu, verslas priklausė pačiai direktorei. Netgi, jei skaičiai klaidingi, jie įspūdingi. Juoką kelią „ypatingai kraštą mylinčių asmenų kova už rajono vadovų garbę ir orumą“. Kad kaži kas negerai su gėlių ir augalų gausa, jau praeitų metų rudenį minčių kilo, kai vazas ir gatvių pakraščius prisodino brandžių gėlyčių, kurių tokiu metų laiku žmonės jau nebeperka ir nesodina. Man tai priminė draugišką paslaugą. Bet paaukočiau didžiumą žiedų, jei už tuos pinigus būtų galima užtaisyti kiemuose duobes. Jei mes tokie perdėtai turtingi, suteikime laimės apkurtusiems vaikams – sumokėkime už modernius, bet brangius, klausos aparatus. Yra šimtai gerų darbų, kur būtų galima investuoti „gėlėtus“ pinigus. Paprasčiau būtų, jei valdžia kreiptųsi į žmones ir paaiškintų už kiek ir iš ko pirks augalų. Ko gero, dar dešimt gėlelių augintojų mielai uždirbtų iš Savivaldybės parduodami želdinių. Būtų įdomu žinoti, ar galima gėlių pinigus nukreipti į kitus, kur kas naudingesnius pirkinius? Įdomu, ar visi rajono gėlininkai galėjo pasiūlyti iš jų pirkti augaliukų? Tiesiog smalsumo patenkinimas, nieko blogo mintyse.
Naujos valdžios judinami dirvonai leidžia žinoti, kur giliausios pelkės. Liūnas atsivėrė Aplinkos apsaugos ministerijoje – sukčiavimai, kėdžių dalybos, draugai ir giminės pelningiausiose vietose. Buvusi Švietimo ir mokslo ministrė per neilgą vadovavimo laiką įsigudrino milijoninį turtą profesinio lygio mokyklai „įtaisyti“ – pastatai Vilniaus centre, poilsio namai kurorte, super brangūs automobiliai. Galiausiai ir pati ten įsidarbino.
noriu paremti įstatymą, kovojantį su girtuokliais, tačiau prie nesąmonių negaliu prisidėti. Mums sako, kaip skaudu, kai prageriamos pašalpos, kad vaikai nevalgę, kad asocialių šeimų nesumažėjo…ir ketina uždrausti gerti alkoholinius gėrimus lauko restoranuose. Bet restoranuose nei pašalpininkai, nei girtuokliai, nei asocialai negeria, nes neįperka.
Roma JONIKIENĖ