Publicistika

Žinom, kaip reikia gyventi. Bet negyvenam

Kaskart sau prisiekiu nepamokslauti kitiems, jei dukart nepaklausia – nepatarinėti, ką daryti ir kaip gyventi. Paklauskite du kartus: ar pavyksta? Atsakau vieną kartą – nepavyksta. Kodėl? Valdžia kalta. Bet kentėkime, nereikalaukime išankstinių Seimo rinkimų. Pavasarį versti žalios spalvos valstiečius su nacionalinio paukščio simboliu jokiu būdu nevalia. Revoliucijų ir neramaus gyvenimo mėgėjai, o ir šiaip teisingi žmonės, nepykite. Kas vyksta pavasariais? Pražysta, nors ir kuklios, bet pirmosios gėlės. Namų palangės apkraunamos dėžutėmis su daigais, iš parduotuvių šluojamos sėklos. Į laukus išvažiuoja galinga technika, kratomas mėšlas, kviečiamos talkos. Ruošiamės, kad ir neamžinam, bet besitęsiančiam gyvenimui. Tai jau tikrai… Ir su kuo gi visas šis sujudimas asocijuojasi? Su valstiečiais ir gimtąja žeme. Nesvarbu, kad žemė ta „suplaukė“ į kelių žmonių rankas, vis tik tai Lietuva. Kai tokie ryškūs atgimstančio gyvenimo simboliai susišaukia su valdžios simboliais, rezultatai gali būti neigiami. Palaukime rudens, kai dar kartą viskas pabrangs. Roma JONIKIENĖ mintimis dalijasi kovo 24 d. numeryje