Radiniai, tikrinant  legendą

Tikrinant legendą apie nugrimzdusią bažnyčią, aprašytą Vykinto Vaitkevičiaus knygoje “Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija”, aptiktas žemgalių kapinynas arba pagoniška šventvietė. Tai paaiškės po išsamesnės analizės.

Radimvietė yra labai gražioje Ventos regioninio parko dalyje, primenančioje amfiteatrą. Jos apačioje yra neužšąlantis šaltinis. Iš kitos pusės šią vietą juosia Ventos upė su “bedugne” sietuva. Pasak kraštotyrininko Egidijus Jaramino “tai mūsų protėviams galėjo turėti didelę reikšmę”. Ant taip vadinamos terasos, ariamame lauke, netikėtai aptikome gilios praeities pėdsakų – įvairių papuošalų ir ginkluotės. Didžiulis ietigalis gulėjo visai ant paviršiaus, tarsi kovodamas, gindamas savo šeimininką nuo galutinio sunaikinimo, kitas buvo išimtas iš nesuardyto sluoksnio. Taigi, graži legenda, perduodama iš kartos į kartą apie “nugrimzdusią bažnyčią”, pasak archeologo dr. Gedimino Petrausko, “tapo kūnu”.

Arūnas Ostrauskis, VšĮ “Akmenės istorijos muziejus” direktorius, rašo šeštadienio, gruodžio 15 d. „Vienybėje“.