Rankos skaito, rankos gydo
Pastaruoju metu masažas išgyvena atgimimą. Tiesa, jei prieš kurį laiką pirmoji populiarumo banga buvo labiau mados reikalas, tai šį kartą – realios pagalbos savo kūnui ieškojimas. Ir nors masažo rūšių, kaip ir masažuotojų, yra gausu, eilėse pas juos tenka lukterėti ir mūsų krašte. „Vienybė“ pakalbino Astą GABRYTĘ – masažo pradėjusią mokytis Australijoje, o praktikuojančią Naujojoje Akmenėje.
Ramūnas ŽIMANTAS
Asta, apie save..?
Eilinė, paprasta rajono gyventoja, gimusi, augusi ir gyvenanti Ventoje. Arba tiesiog žmogus, turėjęs galimybių, ir jomis pasinaudojęs laiku ir vietoje.
Kelias į profesiją – žinojai, ko nori ir įsisukai į tą veiklą, ar buvo ieškojimų laikas?
Į masažus atėjau neplanuotai. Išvykusi į užsienį dėl vizos reikalavimų turėjau studijuoti ir mokykloje, kurioje pasirinkau mokytis, įdomiausia, ir man atrodė, kad tinkanti labiausiai man, kaip žmogui, buvo masažo studijų programa.
Kaip ten iškeliavai?
Iškeliavau per vieną lietuvių agentūrą, padedančią su studijomid ir dokumentų paruošimu toje šalyje. Tuo metu tai buvo tikrai ir iššūkis, ir neeilinė galimybė viename. Ja tiesiog pasinaudojau, o visa kita jau istorija. Studijos ir mano viešnagė ten truko 3 metus, per kuriuos ir dirbau, ir mokiausi, ir truputį pakeliavau.
Specialūs kursai. Kaip manai, ar jų pakanka. Licenciją gydomajam masažui įgijai 2023 metų pavasarį.
Gydomojo masažo mokiausi Melburne, Australijoje, ten studijas baigiau 2019 metais. Grįžus į Lietuvą, užsienyje įgytas diplomas nebuvo pripažintas, todėl masažus kuriam laikui buvau nustūmusi į šoną ir, kaip ir dauguma, dirbau pagal darbo sutartį. Masažų niekada nebuvau išmetusi iš galvos, ir laikui atėjus baigiau mokslus profesinėje mokykloje Lietuvoje, kurioje ir įgijau „lietuvišką“ gydomojo masažo specialybę. Tačiau dirbant sau, dėl reikalavimų būtent gydomojo masažo kabineto įsirengimui ir kitos biurokratijos, nusprendžiau gydomojo masažo nepraktikuoti.
Specialūs kursai, manau, yra būtinybė…
Astos Gabrytės nuotrauka
Visas rašinys lapkričio 28 d. numeryje