Senų nuotraukų sakmės. Bendraamžiai

Pasitaiko, kad susitinka bendraamžiai, gimę tą pačią dieną. Kur kas rečiau, kuomet bendraamžiai išlikti ir panašaus likimo. Tokią sakmę seka du antkapiai su paminklais Kruopių kapinėse. Po šiais kauburėliais amžinojoje ramybėje ilsisi du jauni kunigai – Benediktas Vanagas ir Vladas Zlatkus.

Bene dažniausiai minimas Benediktas Vanagas, gimęs 1905 m., o žuvęs trečiąją SSRS – Vokietijos karo dieną 1941 metų birželio 24-ąją. Yra skirtingų pasakojimų, visuose  sakoma, jog klebonas bėgo nuo  miestelį užplūdusių sovietinių kariškių. Neva, ties klebonija sustojusi rusų kareivių mašina. Pamanę, jog atvyko jų suimti, klebonas su zakristijonu ryžęsi bėgti. Kruopių krašte gimęs ir augęs aktorius Jonas Lalas yra sakęs, jog klebonas bėgęs su krautuvininku Rudnickiu.

Bet matyt arčiausia tiesos yra Kruopių metraštininkė R. Dapšienė, jos užrašytuose  senųjų kruopiškių prisiminimuose teigiama, jog bėgę abu kunigai – B. Vanagas ir V. Žvirblis. Pamatę bėgančius kareiviai ėmė šaudyti. Viena kulka mirtinai pakirto Benediktą Vanagą. Ir panašu, kad įvyko tragiškas likimo pokštas – kareiviai nieko neketinę areštuoti, paskui stebėjęsi: kodėl bėgo, jei  nekalti? Girdi, kad bėgo, tai į juos ir šaudė.

Greta – Kruopių klebono Vlado Zlatkaus, gimusio tais pačiais neramiais 1905 metais Anykščių parapijoje, kapas. Būsimojo klebono krikšto motina buvo Konstancija Žukauskaitė – rašytojo Antano Žukausko – Vienuolio sesuo. Senelė Rozalija Baranauskaitė – vyskupo ir poeto Antano Baranausko sesuo.

Vladas Zlatkus mokėsi Anykščių vidurinėje mokykloje bei „Pavasario“ gimnazijoje Kaune. Ketino stoti į vienuolyną, vis dėlto pajuto pašaukimą, 1927 m. įstojo ir 1934 m. baigė Telšių kunigų seminariją. Įšventintas kunigu, Vladas Zlatkus tais pačiais 1934 m. buvo paskirtas vikaru į Kruopius, jie ir tapo pirmąja bei paskutine V. Zlatkaus dvasinės tarnybos vieta. Aktyviai veikęs  visuomenėje, mielai bendravęs su jaunimu, surengęs metinę pavasarininkų šventę, kunigas Vladas Zlatkus užsikrėtė šiltine ir 1935.sausio 31 d. mirė. Kunigą gražiai mini ir jo atminimą gerbia Anykščių kraštas.

Kruopių parapijos tikintieji ir draugiai ant jo kapo pastatydino juodo šlifuoto akmens kryžių. Abu dvasininkai šį pasaulį paliko jauni, nespėję atlikti planuotų darbų. Tokia buvo Aukščiausiojo valia.

 Leopoldo Rozgos publikacija šeštadienio. lapkričio 30 d. „VIENYBĖJE.