Senų nuotraukų sakmės.  Nutolusios laimės dvelksmas

Sako, nedera stebėti kitų gyvenimą. Dabar ir įstatymai saugo asmens privatumą. Bet kodėl nepasidžiaugus, jeigu prieš akis laimės, džiaugsmo akimirka? Nesvarbu, kad svetimos laimės, svetimo džiaugsmo.

Šioms nuotraukoms su laimingų vestuvių akimirkomis  neužilgo bus šimtas metų. Matyt, į amžinybę senokai pašaukti tie anuomet jauni ir laimingi žmonės. Nebėra ko prašyti leidimo jas eksponuoti. Ir nereikia, nes jie patys rinkosi vietą, kvietėsi fotografą ir norėjo likti tarp gyvųjų. Net ir atėjus valandai nebebūti. Savaip tam padeda Papilės Simono Daukanto muziejus, kaupdamas  praeitį primenančių nuotraukų archyvą. Net ir tų, kuriose, kaip ir šiose, neįvardinti herojai, nežinia, kur ir kieno tai buvo vestuvės. Galima tik spėlioti, kad jose Papilės krašto žmonės. Bet ir be konkrečios metrikos matyti, kaip anuomet rengėsi, kaip šukavosi, kaip vienas kitą gerbė ir globojo jose įamžinti vaikinai ir merginos, matyt, tikėdami, jog daug gyvenimo prieš akis. Žvelgi, ir nejučia išsprūsta geras, šviesus atodūsis.

Pripažinkime, juk gerai, kad tų nutolusios laimės akimirkų dalyviai įsiamžino. Net ir nebebūdami, jie pasidalija su mumis savo laime, santarve, viltimis.

Leopoldo ROZGOS publikacija šeštadienio, vasario 27 d. , VIENYBĖJE.