Skaitymas „tarp eilučių“
Laikraščio redakcija dirbo ne tik visiems matomą darbą – leido laikraštį. Buvo ir nematomos veiklos – kova. Atkakli ir nė sekundei poilsio neturinti kova su komunistų partijos beatodairišku noru valdyti ir tvarkyti spaudą. Sovietmečiu „Vienybės“ laikraštis buvo komunistų partijos ir rajono vykdomojo komiteto organas. Redakcijos turėjo penkis kabinetus tarybų rūmų ketvirtajame aukšte. Partijos rajono komitetas buvo įsikūręs trečiajame aukšte. Kartais sakydavo, kad ketvirtasis aukštas kovoja su trečiuoju. Ta kova stipriai sūkuriavo Adolfo Strakšio darbo metais. Jam tiesiog patiko paklibinti „trečiąjį aukštą“, kad pasimatytų skraidančios, bet įgelti nepajėgios širšės. Parašydavo apie kokį ūkio vadovą aštresnį feljetoną, ir dingsta visai dienai. Darbo pabaigoje pasirodo redakcijoje ir klausia:
– Na kaip, ar skambino? Ar plūdosi?
Jeigu pasigirsdavo dundėjimas iš trečiojo aukšto, redaktorius iš džiaugsmo trindavo rankas.
Kad skaitytojas nuo rimtų publikacijų pailsėtų, A. Strakšys ketvirtadienio numeryje sumanė „Linksmąją penkiaminutę“. Jai satyros kūrinių pateikdavo pats. Dažnai versdavo iš rusiškų žurnalų. Kartą „penkiaminutėje“ pasirodo satyra apie įtakingą vadovą, kuris medžioklėje pasigėrė, atsiskyrė nuo kitų ir pasiklydo. Nuvirtusiam veikėjui po galva pakišo nušautą kiškį. Veikėjas išsipagiriojo, vaikšto po mišką su negyvu kiškiu rankoje ir niekaip neranda kelio, nes nemoka vietinių kalbos, nežino, kaip paklausti kelio. Po satyra buvo nuoroda, kad tai vertimas iš bulgarų kalbos. Bet daugelis atpažino, kad A. Strakšys taip išjuokė partijos komiteto įtakingą veikėją. Skaitė, juokėsi, bet tylėjo tarsi vandens į burną prisisėmę…
Daug metų „Vienybė“ spausdindavo kino teatre rodomų meninių filmų anotacijas. Jų tekstą rašė partijos komiteto sekretorius A. Kolbergas ir taip uždirbdavo honoraro. Po vienos tokios reklamos skambina iš Černiachovskio kolūkio:
-Ar čia tikrai apie filmą? Čia atpasakota mūsų pirmininko pavaduotojo meilių istorija…
Aiškiname, kad tuos anonsus rašo svarbus ideologinis vadovas, kad jam pirmininko pavaduotojo meilės reikalai nerūpi.
-Mūsų neapgausite…Mes mokame skaityti tarp eilučių…- reziumavo skambintojai.
Redakcijos kova su partijos komitetu tęsėsi ir tada, kai redaktoriumi dirbo Leopoldas Rozga. Kartą gavome laišką apie Alkiškių vandenyse brakonieriavusį asmenį. Pavardės nėra, tiktai mašinos numeris ir sakinukas, kad brakonierius keikėsi… rusiškai. Toji užuomina buvo kaip nuoroda į antrojo sekretoriaus asmenybę…
Visas rašinys lapkričio 21 d. numeryje
Nuotraukoje: Julija Sejavičienė ir Leopoldas Rozga