Tas svaigus levandų kvapas

Ir dainos, ir eilės, ir buitis „savinasi“ levandos kvapą ir violetinę spalvą. Kai prireikia ko nors įmantresnio – augalo šakeles džioviname ir sukuriame puokštę, iš žiedelių spaudžiame aliejų, nuskynę trupiname ant pyrago, sudžiovinę verdame arbatą.  Ne kiekvienas auginame levandą, bet apie ją žinome. Naujosios Akmenės  „Saulėtekio“ progimnazijos logopedė Sandra MEIRONIENĖ apie levandas žino kur kas daugiau, nei paprastas  gėlės mėgėjas. Moteris sako, kad levandų auginimas ir įvairiausių gaminių kūrimas yra jos  ilgai brandintas pomėgis.

Tie, kas pažįsta Sandrą Meironienę, papildytų mintį apie moters pomėgius: ji puiki siuvėja, papuošalų kūrėja, levandų mylėtoja ir augintoja, kuri įvairiausiais būdais apdorodama gėlę, stengiasi dirbti be atliekų.  Viskuo, kuo užsiėmė, domėjosi  ne paviršutiniškai, o nuo pradžių pradžios ir vis aukščiau  žiniomis kopdama. Apie  Sandrą, kaip apie gabią kailinių siuvėją, girdėjau kalbant kur kas anksčiau, nei ją pažinau.  Anuomet moterys žavėjosi jos kruopštumu, pastangomis laiku  pasiūti drabužį, ir kad šis būtų išvaizdus, madingas.

…

Pirmą kartą Sandros kurtus papuošalus, o jų buvo įvairios paskirties, pamačiau trijų kuriančių moterų  darbo rezultatų pristatyme Naujojoje Akmenėje, kur dvi  dalyvės demonstravo siūtus rūbus, o Sandra – papuošalus. Ten  pat užsiminta, o ir dovanų dalyviai gavo, kad Sandra Meironienė augina levandas, ir iš jų „išgauna“ visokiausią gėrį. Pirmiausia – levandų gėris yra kvapas. Tie, kam patinka nuostabusis violetinių žiedelių kvapas, levandoms lieka ištikimi visą gyvenimą. O kiek gerųjų savybių augalas turi! Tai ir aliejus, ir aromatinis vanduo, ir arbata, žiedai kepiniuose, ir puokštelės, kurios kvepia ne vienerius metus.  Jei gėlyne turi kelis krūmelius levandos, tikrai nesi  augintojas.  Kaip susidomima, kaip pradedamas verslas, toks trapus ir įtraukiantis, reikalaujantis pareigingumo?

Daugiau Roma Jonikienė trečiadienio, rugpjūčio 12 d. VIENYBĖJE.