Tikėjimas = tik + ėjimas

Paėjusią savaitę mūsų rajonu pražygiavo iš sostinės link jūros pėstute traukiantis žygeivis Simonas Urbonas. Interviu ėjimo Akmenės krašto keliais metu, einant daugiau nei 401 kilometrą?  „Kodėl gi ne – tai „Vienybės“ pokalbis su iššūkius mėgstančiu trijų vaikų tėčiu, knygų „Mamų eilės“ „Ne tik mamų eilės“, „Pinigai ir Kiti Gilučių Šeimos Reikalai“  autoriumi, reklamos specialistu, nuomonės formuotoju Simonu URBONU.

Nelengvas Jūsų šių metų žygis iš Vilniaus į Šventąją. Planuoti 500 km. Pernai kelias buvo trumpesnis. Iššūkis ar noras pabūti su savimi?

Galvojau, kad bus 500 kilometrų, bet jau matau, kad daugiau. nes kažkaip tai ten užeini, tai ten nueini… Dėjau pirštus ant žemėlapio ir skaičiavau apie 500 kilometrų… Gal bus 550, o gal – gražus skaičius 555. Ketvirtadienį įžengęs į Menčių karjerus pasiekiau pusę milijono žingsnių.

Tai ir iššūkis, ir noras pabūti su savimi. Viskas kartu. Iššūkiai man patinka. Tai nelabai pavadinčiau buvimu su savo mintimis, nes savo įspūdžius dedu į socialinius tinklus – facebook, instagram. Vienas noras- parodyti visiems, kokioje gražioje vietoje mes esame (gyvename). Pakelti žmones nuo sofų, kad ir jie išeitų pasivaikščioti. Labai labai daug emigrantų socialiniuose tinkluose stebi mane, skaito mintis, aprašymus. Vieną tiesioginę transliaciją stebėjo žiūrovai iš 20 šalių. Noriu ir jiems papasakoti, kokia graži ta mūsų šalis, paskatinti juos dažniau, o gal net visam laikui sugrįžti į Lietuvą.

Ramūno Žimanto pokalbis su ėjiku Simonu – antradienio laikraštyje.