„Tylos minutė“… nutilo

Pas mus niekas nemirė…

Toks įspūdis susidaro, kai pavartai pastarųjų mėnesių „Vienybę“.

Nemirė. Nors užuojautų dėl mirties atvejų yra. „Tylos minutė“, kuri kviesdavo pagerbti Amžinybėn išėjusiųjų atminimą, nutilo, tiesiog išnyko.

Nuo pat Atgimimo laikų, net tris dešimtmečius, „Vienybės“ laikraščio redakcija kas savaitę skelbdavo informaciją apie mirusius asmenis, artimiesiems pareikšdavo užuojautą.  Dabar šito nebėra. Taip atsitiko todėl, kad įvairiausių draudimų aktyvėjimo metą, kažkam, sėdinčiam aukštai valdžioje, šovė į galvą mintis, kad laikraščiuose spausdinama informacija apie mirties atvejus pažeidžia asmenų apsaugos duomenis. Norint paskelbti informaciją apie mirties faktą, reikia gauti raštišką artimųjų sutikimą. Ar įmanoma tai padaryti, kai mirties atvejai fiksuojami Papilėje, Ventoje, Akmenėje ar kokiame nuo rajono centro nutolusiame kaime? Kaip surasti artimuosius, kurie laidos mirusį asmenį? Ką mintytų netekties skausmą išgyvenantis sūnus ar dukra, jeigu šarvojimo salėje redakcija pakištų pasirašyti raštelį? Manytų, kad kuoktelėjo – nes žmogus mirė, mirties faktas užfiksuotas gydytojo.

Redakcija dėl informacijos apie mirusius asmenis skelbimo galimybes kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Gavome atsakymą, kad „vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.22 straipsnio 1 dalimi fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai“. Kol mirties liudijimus išduodavo Civilinės metrikacijos skyrius, buvo įmanoma suderinti kai kurias informacijos detales. Dabar mirusieji laidojami gydytojo išduotu liudijimu.

Nenustebkime, jeigu po kurio laiko uždraus mirusio asmens duomenis iškalti granite luite. Juk ten irgi yra informacija: vardas, pavardė, gimimo ir mirimo data, taigi kapinėse galima rasti asmens duomenų apsaugos … pažeidimų.… Pirmiausiai gyvenimo ritmą pažeidžia mirtis. Jai antrina neturintys kuo užsiimti valdininkai, drausdami skelbti informaciją apie mirimo atvejus.

Įvairiausių draudimų “aukomis” laikraščiai tampa ne pirmą kartą. Uždrausta parašyti avariją padariusio, žmogų nužudžiusio, mažametę išprievartavusio ar senutę apiplėšusio, girto prie vairo sėdusio asmens pavardes. Jas galima parašyti tiktai po …teismo sprendimo.

Dėl mirusiųjų informacijos yra vienintelė išeitis – apeliuoti į artimųjų supratingumą. Jeigu jie informuotų redakciją apie mirusį asmenį, tokią informaciją mielai skelbtume. Ją galima būtų pateikti SMS žinute, elektroniniu paštu ar tiesiog užėjus į redakciją.

Atsiprašome skaitytojų, kurie reguliariai sulaukdavo informacijos apie mirusius rajono gyventojus, neretai suspėdavo pagerbti atminimą, palydėti į paskutinę kelionę, užjausti pažįstamus žmones. Ir Jūs, ir mes esame draudimų aukos.

Julija SEJAVIČIENĖ

„Vienybės“ laikraščio redaktorė